Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai apskaičiuoti ir patvirtinti atsižvelgiant į šių laikų ekonominę ir finansinę situaciją. Šilutės rajono biudžetas, palyginus su 2009-aisiais, patvirtintas 15, 3 proc. mažesnis nei pernai. Vadinasi, mažesnis finansavimas skirtas ir kultūrinei veiklai.
Kaip sunkmečiu seksis išgyventi kultūros barų darbuotojams, pasiteiravome Šilutės r. savivaldybės Kultūros skyriaus vedėją Vilmą Griškevičienę. Ji atsakė:

Vieną penktadienį prieš Kalėdas keletą valandų Šilutės naujoje apaštalų bažnyčioje skambėjo giesmės. Pilnutėlėje bažnyčioje buvo jauku ir šilta nuo vaikiškų balsų ir ypatingos nuotaikos: juk visai čia pat vilčių išsipildymo metas – šv. Kalėdos.

Penktadienį Šilutės klubas „Moterų seklyčia“ kartu su Šilutės-Emericho miestų bendradarbiavimo draugijos nariais pakvietė šilutiškius į adventinį vakarą „Pasitikime saulėgrįžą lietuviškoje seklyčioje“. Organizatorės dalijosi mielais jaunystės dienų prisiminimais, jaukumo suteikė rankų ir širdies šiluma sušildyti rankdarbiai, skambėjo gražūs palinkėjimai, buvo siurprizų ir adventinių skanėstų.

Senovėje, kai vakarai pradėdavo tamsėti ir ilgėti, žmonės susiburdavo vieni pas kitus. Prie balanos ar tirpstančios žvakės dirbdavo įvairius darbus: verpdavo, megzdavo, ausdavo ar virves sukdavo. Drauge smagiau – ir istorijų apie tikrus ar pramanytus įvykius prisiklausydavo. Per adventą linksmintis: dainuoti, šokti – nevalia, tačiau daina dainai nelygu. Žmonės laukdavo saulėgrįžos, todėl traukdavo su tuo kalendoriniu laikotarpiu susijusias dainas, kurios tapo adventinėmis giesmėmis.

Projektas „Mažosios Lietuvos paveldas: knygos ir žodžio atovarta“ 
Iš ciklo „Pamiršti ir gyvi Mažosios ir Didžiosios Lietuvos knygos istorijos veidai ir vardai“
Šilutės kraštas istoriškai yra susikūręs Mažosios bei Didžiosios Lietuvos sankirtoje, kurios ribą žymi Švėkšnos ir Žemaičių Naumiesčio miestelių administracinės teritorijos. Kita rajono dalis su centru Šilute yra buvusi istorinė Mažoji Lietuva, paženklinta knygų leidyklomis bei spaustuvėmis, net 47 su senąja (XVIII – XIX a. pr.) knyga susijusių asmenybių vardais, veikla ir daugiau ar mažiau išlikusiu rašytiniu paveldu. Šilutė priklausė buvusiam Klaipėdos kraštui, į kurį įėjo ir dalis dabartinės Klaipėdos apskrities rajonų. Tai tapo stimulu bibliotekininkams atrasti idėją, suteikiančią galimybę aktualizuoti kultūrai ir knygos istorijai nusipelniusių asmenybių jubiliejines sukaktis (minimas 2009-aisiais) bei pakviesti projekto publiką ir adresatą naujo turinio paveldosauginės informacijos ir kultūrinio dialogo su projekto vartotojais sklaidai.
2009 m. minime senosios lietuvių raštijos kūrėjo, kunigo Danieliaus Kleino 400-ąsias gimimo metines.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros rėmimo fondas. Projekto vadovė Dalia Užpelkienė.

„Muzika man visada patiko. Kokia muzika gera, negalėčiau pasakyti. Kiekviename žanre gali rasti gerų kūrinių. Kartą teko girdėti repuojantį kunigą – patiko. Niekada nebuvau muzikantas, gaidų nesimokiau, tačiau sulaukęs 65-erių išbandžiau save ir muzikoje“, – pasakojo Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje viešėjęs dramaturgas, poetas, mistikas, neįprastų reiškinių tyrinėtojas, bioenergaetikas Arvydas Daškus.

Trigubos šventės jausmą patyrė tie, kurie pirmadienį atėjo sutikti šilutiškės pedagogės, tautodailininkės, „Sidabrinės nendrės“ laureatės Rūtos Emigart Čiuželienės naujo albumo „Karpiniai“. Leidinio sutiktuvėse pasveikinti mokytojai, o šios profesinės šventės proga pedagogei lituanistei Daliai Šulcienei įteiktas Klaipėdos apskrities Garbės ženklas ir diplomas už nuopelnus Klaipėdos apskričiai.

Jūsų tekstas čia.

Neseniai nuaidėjusi dainų šventė „Amžių sutartinė“ –  lyg plačiai šaknimis ir šakomis išsikerojęs ąžuolas, subrandinęs tūkstantmečio vaisius, išpraustas vasaros lietaus,  suspindęs vaivorykštės spalvomis nutiestais tiltais į nesuskaičiuojamus tūkstančius lietuvių širdžių. Per dainą, šokį, muziką tekėjo gyvybės syvai, sujungę viso pasaulio lietuvius: didelius ir mažus, kalbančius ir nebemokančius seniausios pasaulio kalbos... 

Liepos 6 d. 15 val. Žaliakalnio parke atidengtas paminklinis akmuo, ant kurio iškalti žodžiai: „Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti 1009-2009“.