Europos dienai skirtame renginyje Šilutės meno mokyklos fanfarinis orkestras „Pamarys“ gros kūrinius, skambėjusius jubiliejiniame X Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionate.

Balandžio 1-ąją (Melagių dieną) šmaikštesni juokavo, o šilutiškiai ne tik juokavo. Vidurdienį prie Hugo Šojaus kapo susirinko paminėti 165-ąsias miesto mecenato, filantropo metines. Dalyvavo Šilutės r. savivaldybės, seniūnijos atstovai, Šilutės pirmosios gimnazijos bendruomenė, miestelėnai.

Šilutiškė medikė ir politikė  Regina Kulpienė-Jaunienė į autorinės kūrybos vakarą F. Bajoraičio bibliotekos konferencijų salėje pakvietė šiek tiek daugiau nei dešimt svečių. Savo sesers  sumanymui pritarė verslininkas Adas Nausėda, į kūrybos vakarą atėjęs su gitara. Tačiau vakaras „Gyvenimo vingiuos...“– vienas iš  bibliotekininkų renginių ciklo „Įkvėpti Pamario žemės“ – suintrigavo daugybę šilutiškių...

„Kažkada tėvas sakė nepaliekąs man turtų: automobilio, namo, pinigų... Ne tai svarbiausia gyvenime, ne tos vertybės nusako žmogaus esmę. Tėvas paliko man pavardę, paliko mokėjimą matyti, jausti, kurti. Viskuo kaltas tėvas...“ – kalbėjo tapytojas Linas Julijonas Jankus Vasario 16-osios išvakarėse F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje atidarytoje tapybos ir fotografijų parodoje „Visuomet tikėta šviesa...“

Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai apskaičiuoti ir patvirtinti atsižvelgiant į šių laikų ekonominę ir finansinę situaciją. Šilutės rajono biudžetas, palyginus su 2009-aisiais, patvirtintas 15, 3 proc. mažesnis nei pernai. Vadinasi, mažesnis finansavimas skirtas ir kultūrinei veiklai.
Kaip sunkmečiu seksis išgyventi kultūros barų darbuotojams, pasiteiravome Šilutės r. savivaldybės Kultūros skyriaus vedėją Vilmą Griškevičienę. Ji atsakė:

Vieną penktadienį prieš Kalėdas keletą valandų Šilutės naujoje apaštalų bažnyčioje skambėjo giesmės. Pilnutėlėje bažnyčioje buvo jauku ir šilta nuo vaikiškų balsų ir ypatingos nuotaikos: juk visai čia pat vilčių išsipildymo metas – šv. Kalėdos.

Penktadienį Šilutės klubas „Moterų seklyčia“ kartu su Šilutės-Emericho miestų bendradarbiavimo draugijos nariais pakvietė šilutiškius į adventinį vakarą „Pasitikime saulėgrįžą lietuviškoje seklyčioje“. Organizatorės dalijosi mielais jaunystės dienų prisiminimais, jaukumo suteikė rankų ir širdies šiluma sušildyti rankdarbiai, skambėjo gražūs palinkėjimai, buvo siurprizų ir adventinių skanėstų.

Senovėje, kai vakarai pradėdavo tamsėti ir ilgėti, žmonės susiburdavo vieni pas kitus. Prie balanos ar tirpstančios žvakės dirbdavo įvairius darbus: verpdavo, megzdavo, ausdavo ar virves sukdavo. Drauge smagiau – ir istorijų apie tikrus ar pramanytus įvykius prisiklausydavo. Per adventą linksmintis: dainuoti, šokti – nevalia, tačiau daina dainai nelygu. Žmonės laukdavo saulėgrįžos, todėl traukdavo su tuo kalendoriniu laikotarpiu susijusias dainas, kurios tapo adventinėmis giesmėmis.

Projektas „Mažosios Lietuvos paveldas: knygos ir žodžio atovarta“ 
Iš ciklo „Pamiršti ir gyvi Mažosios ir Didžiosios Lietuvos knygos istorijos veidai ir vardai“
Šilutės kraštas istoriškai yra susikūręs Mažosios bei Didžiosios Lietuvos sankirtoje, kurios ribą žymi Švėkšnos ir Žemaičių Naumiesčio miestelių administracinės teritorijos. Kita rajono dalis su centru Šilute yra buvusi istorinė Mažoji Lietuva, paženklinta knygų leidyklomis bei spaustuvėmis, net 47 su senąja (XVIII – XIX a. pr.) knyga susijusių asmenybių vardais, veikla ir daugiau ar mažiau išlikusiu rašytiniu paveldu. Šilutė priklausė buvusiam Klaipėdos kraštui, į kurį įėjo ir dalis dabartinės Klaipėdos apskrities rajonų. Tai tapo stimulu bibliotekininkams atrasti idėją, suteikiančią galimybę aktualizuoti kultūrai ir knygos istorijai nusipelniusių asmenybių jubiliejines sukaktis (minimas 2009-aisiais) bei pakviesti projekto publiką ir adresatą naujo turinio paveldosauginės informacijos ir kultūrinio dialogo su projekto vartotojais sklaidai.
2009 m. minime senosios lietuvių raštijos kūrėjo, kunigo Danieliaus Kleino 400-ąsias gimimo metines.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros rėmimo fondas. Projekto vadovė Dalia Užpelkienė.