Daugiau abiturientų galės stoti į aukštąsias mokyklas

Atsižvelgiant į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, universitetų ir kolegijų siūlymus, taip pat į studentų ir mokinių atsiliepimus, priimtas sprendimas šiek tiek supaprastinti 2020 m. minimalius kriterijus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir sudaryti palankesnes sąlygas pretenduojantiems į universitetus ir kolegijas. Be to, siūloma pirmakursiams, pasirinkusiems studijuoti pedagogiką, skirti specialias stipendijas.

Kaip ir anksčiau, 2020 m. stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos, jų minimali išlaikymo riba – 16 balų. Išimtis – menų studijos, stojantiems į jas matematikos egzamino laikyti nereikia. Tačiau nebebus skaičiuojamas šių trijų privalomų egzaminų balų aritmetinis vidurkis: nuo praėjusių metų buvo reikalaujama, kad stojantiesiems į universitetus jis būtų ne mažesnis negu 40, o stojantiesiems į kolegijas – ne mažesnis negu 25.

„2020 m. priėmimas orientuojamas tiek į pačių stojančiųjų pasirinkimą, tiek ir į valstybės poreikius. Būsimiems studentams daugėja galimybių rinktis, visose studijų kryptyse valstybės finansuojamų vietų skaičius daug kur didėja arba išlieka praėjusių metų kvotos“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Pasak ministro, rinktis valstybei reikalingas profesijas studentai bus skatinami. Pavyzdžiui, siekiant pritraukti daugiau žmonių į pedagogikos studijas, siūloma nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. jiems skirti didesnes stipendijas.

Pakoreguoti reikalavimai leis konkurse į aukštąsias mokyklas dalyvauti daugiau abiturientų, kurie bus išlaikę brandos egzaminus ir atitiks kitus aukštųjų mokyklų reikalavimus. Numatoma, kad valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius didės daugiau nei 20 proc.

Kaip ir anksčiau, 2020 m. stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.

Patvirtintas ir 2020 m. mažiausias konkursinis balas, kuris stojant į universitetus turės būti ne mažesnis kaip 5,4, stojant į kolegijas – ne mažesnis kaip 4,3.

Kaip ir ankstesniais metais, 2020 m. minimalūs rodikliai bus taikomi tik stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas pakaks būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą.

Naujai patvirtinti 2020 m. minimalūs rodikliai stojant į aukštąsias mokyklas galioja ne tik 2020 m., bet ir 2019 m., ir 2018 m. abiturientams. Ankstesnių metų abiturientams galioja atitinkamų metų priėmimo į aukštąsias mokyklas rodikliai.

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kolekcinė moneta „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“

Gegužės 22 d. Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia kolekcines monetas, skirtas pasakai „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“ iš serijos „Mano pasakos“. To paties dizaino monetos dviejų nominalų – 5 eurų sidabro ir 1,50 euro vario ir nikelio lydinio. Šių monetų nuo gegužės 15 d. 8 val. galima nusipirkti Lietuvos banko el. parduotuvėje monetos.lb.lt. Tai trečioji pasaka, įamžinta monetų serijoje „Mano pasakos“. Pasakos motyvai „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“ – gerai žinoma lietuvių liaudies pasaka apie sesę, ieškančią užburtų savo brolių, paverstų juodvarniais.

Kaip elgtis miškuose nesukeliant gaisro pavojaus

Esant sausiems orams, miškuose didėja gaisrų tikimybė, todėl Valstybinė miškų tarnyba primena apie Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklėse nurodytus draudimus gaisrams palankiu laikotarpiu, miško kirtimo liekanų sandėliavimą, transporto priemonių miškuose naudojimą ir laužų kūrenimą. Draudimai Miškų savininkams ir naudotojams draudžiama sandėliuoti degias medžiagas, deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis, sandėliuoti miško kirtimo liekanas prie jaunesnių kaip 30 metų spygliuočių medynų arčiau kaip 50 metrų atstumu ir prie įrengtų poilsiaviečių, stovyklaviečių, atokvėpio vietų arčiau kaip 200 metrų atstumu.

Aplinkosaugininkai primena apie karšių žvejybos apribojimus Nemuno deltoje

Nuo balandžio 22 d. iki gegužės 20 d. Nemuno deltos regioniniame parke draudžiama gaudyti karšius. Visus sugautus karšius privaloma nedelsiant paleisti atgal į vandens telkinį, išskyrus atvejus, kai žvejojama polderiuose. Žvejybos ribojimai Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniams priskiriami visi Nemuno deltos regioniniame parke esantys vandens telkiniai, išskyrus: esančius Nemuno priešakinės deltos gamtiniame rezervate, Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje, Kuršių marias tarp Atmatos ir Skirvytės upių mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto, Kniaupo įlanką. Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos

Balandį registruotas nedarbas mažėjo visose savivaldybėse

Darbo rinkos dinamika nuo praėjusio rugsėjo pasikeitė – fiksuojamas didžiausias laisvų darbo vietų ir įsidarbinusių žmonių skaičius. Darbdaviai balandį paskelbė 17,2 tūkst. laisvų darbo vietų – daugiausiai per pusmetį. Darbo pasiūlymų daugėjo didesnėje šalies dalyje (40 savivaldybių iš 60) ir beveik visuose veiklos sektoriuose. „Darbo rinką aktyvino ne tik vasarop tradiciškai daugiau darbuotojų ieškančios ir samdą didinančios apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos, besirengiančios vasarotojų bei turistų srautams. Daugiausiai per pastarąjį pusmetį laisvų darbo vietų skelbta ir apdirbamosios gamybos, prekybos, pramoginės ir

Taip pat skaitykite