Šilutiškė medikė ir politikė Regina Kulpienė-Jaunienė į autorinės kūrybos vakarą F. Bajoraičio bibliotekos konferencijų salėje pakvietė šiek tiek daugiau nei dešimt svečių. Savo sesers sumanymui pritarė verslininkas Adas Nausėda, į kūrybos vakarą atėjęs su gitara. Tačiau vakaras „Gyvenimo vingiuos...“– vienas iš bibliotekininkų renginių ciklo „Įkvėpti Pamario žemės“ – suintrigavo daugybę šilutiškių...
Bibliotekininkai užleido visas sėdimas vietas, o netilpusieji susėdo ant laiptų. Regina uždegė savaitę simbolizuojančias septynias žvakes, kurios šildytų žmones visą gyvenimą, visuose gyvenimo vingiuose.
Tyloje galima išgirsti svarbiausius gyvenimo dalykus, pati tikriausia tyla kartais suskamba gražiausia muzika. Tokia tyla pleveno ir „Gyvenimo vingių“ vakare, kai Regina Kulpienė Jaunienė skaitė savo kūrybos eiles, vartė prozos puslapius.
„Kaip norėtųsi sukrauti didžiulį laužą iš meilės, nuoširdumo, tyrumo, gėrio, grožio, vaikystės naivumo“, – deklamavo Regina Kulpienė-Jaunienė, jos klausėsi dvi dukros, anūkas, proanūkė, slapčia ašarą braukė Reginos mama. Greta artimiausių šeimos žmonių daugiau nei pusšimtis klausytojų, tarp kurių buvo ir vyrų. Kai kas švelniai šyptelėjo, tarsi prisipažindami: „Aš taip nemoku...“
„Lietus barbena į langus“, – deklamavo Regina. Bet juk ne visada Pamaryje lietus migdo savo nostalgiškame sapne? Regina kvietė pažadinti savyje snaudžiantį kūrėją, taip, kaip ji nuolat savyje ieško saviraiškos. Prieš dešimt metų fotoaparatu sustabdyta akimirka seno miško mėlynių lauke ir šiandien jai kelia gražiausius prisiminimus. Ir ne tik jai – nuotraukoje įamžintas anūkas Ugnius šiemet baigs aštuntą klasę, o tuomet buvo tik trimetis mažylis. Kiek tokių sustabdytų akimirkų iš „Verdainės“ folkloro ansamblio, kuriam visą savo laisvalaikį atiduodavo jos šviesios atminties tėtis, o mama ir dabar tebedainuoja. „Verdainėje“ augo Reginos vaikai, su ja ir gražiausi Reginos prisiminimai.
„Imkite fotoaparatus ir fotografuokite nuostabią Pamario gamtą, pažiūrėkite koks gražus mūsų miestas ir kokie įspūdingi šilutiškių veidai. Arba kurkite eiles, sekite pasakas ar imkite į rankas gitarą ir pravirkdykite stygų skambesiu artimo sielą“, – vakaro klausytojus skatino Regina Kulpienė-Jaunienė.
Ado Nausėdos daina „Žiūriu į nuotraukas ir pasaką matau“ pratęsė sesers Reginos mintį. Dainos autorius prisipažino, kad žodžius dainai sukurti paskatino visai to nė nesiekdama žmona. Ji suklijavo į rėmus Ado gyvenimo nuotraukas, kurios atvėrė kūrybai duris. Dainą apie seną motiną prie lango jis užbaigė tik prieš keletą dienų, „Palauk manęs“ – prieš savaitę.
Gitara Adas groja nuo mokyklos suolo. Tuomet jis buvo subūręs moksleivių ansamblį „Bijūnas“, garsėjusį net šalyje. Namiškiai nuolat skatino Adą muzikuoti, tačiau ilgą laiką dėl įvairių priežasčių gitara buvo padėta į šoną. Tačiau prieš keletą metų dalyvavimas bardų susiėjime paskatino Adą vėl uždainuoti. Bardų judėjimo Lietuvoje iniciatorius K. Pertyla, išklausęs Ado dainos, pagyrė: „Turi Dievo dovaną“.
Šiandien Adas jau yra sukūręs per 15 autorinių dainų, kuriose nuo pirmų akordų iki paskutinio dainos atodūsio – viskas išgyventa. Tačiau Adas sako, kad yra sukūręs melodijų ir kitų autorių žodžiams. Vakaro dalyviai pripažino, kad Adas vertas Šilutės bardo vardo.
Laima PUTRIUVIENĖ
