Daugiau abiturientų galės stoti į aukštąsias mokyklas

Atsižvelgiant į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, universitetų ir kolegijų siūlymus, taip pat į studentų ir mokinių atsiliepimus, priimtas sprendimas šiek tiek supaprastinti 2020 m. minimalius kriterijus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir sudaryti palankesnes sąlygas pretenduojantiems į universitetus ir kolegijas. Be to, siūloma pirmakursiams, pasirinkusiems studijuoti pedagogiką, skirti specialias stipendijas.

Kaip ir anksčiau, 2020 m. stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos, jų minimali išlaikymo riba – 16 balų. Išimtis – menų studijos, stojantiems į jas matematikos egzamino laikyti nereikia. Tačiau nebebus skaičiuojamas šių trijų privalomų egzaminų balų aritmetinis vidurkis: nuo praėjusių metų buvo reikalaujama, kad stojantiesiems į universitetus jis būtų ne mažesnis negu 40, o stojantiesiems į kolegijas – ne mažesnis negu 25.

„2020 m. priėmimas orientuojamas tiek į pačių stojančiųjų pasirinkimą, tiek ir į valstybės poreikius. Būsimiems studentams daugėja galimybių rinktis, visose studijų kryptyse valstybės finansuojamų vietų skaičius daug kur didėja arba išlieka praėjusių metų kvotos“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Pasak ministro, rinktis valstybei reikalingas profesijas studentai bus skatinami. Pavyzdžiui, siekiant pritraukti daugiau žmonių į pedagogikos studijas, siūloma nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. jiems skirti didesnes stipendijas.

Pakoreguoti reikalavimai leis konkurse į aukštąsias mokyklas dalyvauti daugiau abiturientų, kurie bus išlaikę brandos egzaminus ir atitiks kitus aukštųjų mokyklų reikalavimus. Numatoma, kad valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius didės daugiau nei 20 proc.

Kaip ir anksčiau, 2020 m. stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.

Patvirtintas ir 2020 m. mažiausias konkursinis balas, kuris stojant į universitetus turės būti ne mažesnis kaip 5,4, stojant į kolegijas – ne mažesnis kaip 4,3.

Kaip ir ankstesniais metais, 2020 m. minimalūs rodikliai bus taikomi tik stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas pakaks būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą.

Naujai patvirtinti 2020 m. minimalūs rodikliai stojant į aukštąsias mokyklas galioja ne tik 2020 m., bet ir 2019 m., ir 2018 m. abiturientams. Ankstesnių metų abiturientams galioja atitinkamų metų priėmimo į aukštąsias mokyklas rodikliai.

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite