Pasak Katyčių seniūnės Juzefos Tamavičienės, seniūnijos vardą tarsi medaus statinę teršia keli deguto šaukštai. Prisiminė neseną žiaurų įvykį, kai mirė vyro žarstekliu daužyta žmona... Seniūnė sako, jos atmintyje lyg nuotraukų albume dar išlikę šios šeimos žmonių gražūs veidai – kažkada miestelyje jie buvo garbūs, turėjo gerus darbus. Pasukusių į alkoholio liūną veidai pasikeitė neatpažįstamai...
Uikšiuose gyventojų nebus daugiau kaip dvidešimt. Daugumos kaimynų pragyvenimo šaltinis – nuosavas ūkis. Ūkininkauja, kas kaip išmano. Tik, pasirodo, ne visi beišmano. Tai teko pripažinti veterinarijos specialistams ir pačiam 11 karvių bei veršių turinčiam ūkininkui.
Penktadienį, gavę anoniminį skundą, Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai apsilankė Uikšių kaime ir nustatė, kad Jono Gečo tvarte yra nugaišęs buliukas, dar vienas serga.
Šilutės r. savivaldybės tarybos patvirtintu sprendimu „Dėl ūkinės paskirties gyvūnų laikymo taisyklių“ už gyvūnų gaišenų tvarkymą yra atsakingas teritorijos, kurioje rasta gaišena, savininkas. Nugaišus gyvuliui, savininkai privalo apie tai nedelsdami pranešti rajono VMVT ar privačiam veterinarijos gydytojui.
Visi nugaišę gyvuliai turi būti surinkti ir nuvežti utilizuoti į gyvūninių atliekų perdirbimo įmonę UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“.
Šilutės VMVT veterinarijos vyr. gydytojas-inspektorius V. Šimėnas pastebi, kad tokio aplaidaus ūkininkavimo atvejų mūsų rajone pasitaiko kasmet. Aplaidžiam ūkininkui surašomas Administracinio teisės pažeidimo protokolas, jam skiriama nuo 20 iki 1000 Lt bauda. Nusižengusiam pirmą kartą taikoma minimali 20 Lt bauda. Ūkininkas taip pat įpareigojamas nedelsiant pranešti gyvūninių atliekų perdirbimo įmonei dėl gaišenos utilizavimo.
Ši nelaimė ramybės neduoda ir pačiam ūkininkui J. Gečui. Susikrimtęs prie tvarto jis atviravo: „Teks atsisakyti gyvulių – pradėjo labai nesisekti“.
Ūkininkas sako šieno buvęs prikaupęs pakankamai: stirta baltų rulonų sukrauta greta tvarto, kiti – už kelio, dar rulonų sukrauta prie kito tvarto, kur laikomos melžiamos karvės. Jis įsitikinęs, kad jo auginami buliukai nugaišo dėl prastos pašaro kokybės. Praėjusi vasara buvusi lietinga, matyt, supresuotas neišdžiūvęs šienas rulonuose suplėko. Šerdamas gyvulius sakė stengęsis paplėkusius kuokštus išpešti, neduoti tokio gyvuliams. Pernykščiams buliukams ir melžiamoms karvėms pašaras tinkąs, o štai dvimečiams buliukams – pakenkė.
Katyčių seniūnijos veterinarijos gydytojas Algimantas Žilinskas pastebi, kad ūkininkas stengiasi prižiūrėti gyvulius, tačiau dėl sergančių buliukų į jį nesikreipė, kelias savaites gydė pats. Panašių susirgimų, kai gyvuliai apsinuodija pašaru, pasitaiko, tačiau kai gyvulių šeimininkai kreipiasi laiku, gyvuliai išgydomi. Penktadienį komisija J. Gečo ūkyje rado vieną nugaišusį buliuką, o pirmadienį nugaišo ir antras.
„Nepasisekė. Visas mano, gimusio 1945-ųjų sausį, gyvenimas žvarbus...“ – prisipažįsta 40 pastarųjų metų Uikšiuose gyvenantis Jonas Gečas. Čia gyventi atsikėlė iš Vainuto, sovietiniais laikais dirbo įvairiausius lauko darbus, prie fermų, su traktoriumi. Kiek pamena – iki tamsos darbe, o namai mažiau rūpėję nei darbas.
Nenusisekė ir šeimyninis gyvenimas: ilgai gyvenęs kartu su mama, vėlai sukūrė šeimą, deja, sukurta neilgai tvirta teišbuvo. Dabar tvirta sveikata pasigirti negalintis žmogus slaugo netrukus 90 metų sulauksiantį tėvo brolį. Širdį sopa ne tik fiziškai, bet ir dėl kaimynų, su kuriais vis nepavyksta draugiškai sugyventi, tačiau apie rietenas, skundus, kuriuos tyrė net teisėsaugininkai, jis nesileidžia pasakoti.
Pykčio dėl blogo žodžio lyg akmens užantyje niekam nelaikantis Jonas Gečas pasilenkęs paglosto keturkojį draugą Arą, pagiria, kad yra sargus, tačiau be reikalo neloja, kaimynams ramybės nedrumsčia. Greta tvarto pakinkytas arklys Žaibas jau ketveri metai nepakeičiamas pagalbininkas ūkyje, o svarbiausia – nesibaido technikos. Ūkininkas gailisi, kad jo skaitomame laikraštyje jis bus paminėtas dėl jį ištikusios nelaimės ir prašo ilgai netrukdyti – nedaug tos žiemos dienos, o darbų ir rūpesčių per akis...
Vienas iš Uikšių kaimo naujakurių priminė seną tiesą, kad žodis gydo, migdo, žodis ir į kapus gali nuvaryti. Bet anksčiau ar vėliau net didžiausi sniegynai ištirpsta, todėl žmonės turėtų atsakingiau kalbėti, vienas kitam būti draugiškesni... To ir palinkėtume uikšiškiams.

Laima PUTRIUVIENĖ