UAB „Šilutės vandenys“ direktorius Alfredas Markvaldas sakė, kad duomenys apie vandens kokybę bus viešinami įmonės interneto tinklalapyje. Atliktų tyrimų rezultatai ten publikuojami ir dabar. Mąstoma apie galimybę informaciją talpinti ir gyventojams siunčiamų sąskaitų už vandenį lapuose. Anot A. Markvaldo, tai padaryti nebūtų labai sudėtinga, nes kai kuriose vietose planiniai vandens kokybės tyrimai atliekami kartą per metus.
Vandens kokybė tiriama pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sudarytą grafiką. Kai kur tyrimai atliekami kartą per 3 mėnesius, kai kur – kartą per pusmetį, kitur – tik kartą per metus. Visapusis vandens kokybės tyrimas kainuoja apie 100 Lt. Dažniausiai vandens kokybę tiria UAB „Šilutės vandenys“ laboratorija. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pasirinktose vandenvietėse atlieka savo tyrimus ir sulygina jų rezultatus su UAB „Šilutės vandenys“ laboratorijos pateiktais rezultatais.
Pasak A. Markvaldo, dažniausiai vandenyje randama geležies pertekliaus. Blogiausias vanduo pernai buvo Švėkšnos seniūnijos Inkaklių gyvenvietėje, kur vasarą geležies kiekis normatyvus viršijo apie tris kartus. Pagal normatyvų reikalavimus geležies gali būti ne daugiau kaip 200 miligramų litre. Pasipiktinę Inkaklių gyventojai reikalavo taisyti padėtį. Iki lapkričio 1 d. Inkakliuose pakeista dalis vamzdynų, sumontuota vandens nugeležinimo įranga.
Dabar, anot A. Markvaldo, inkakliškiai naudoja tinkamos kokybės vandenį. Nežymiai, iki 50-100 miligramų geležies litre, normatyvai viršijami ir kitose gyvenvietėse. Vandens tiekimo bendrovės vadovas sakė, kad yra sudaryti vandens kokybės gerinimo planai. Nugeležinimo įrenginiams statyti, kurių kiekvienas kainuoja per 50 tūkst. litų, tikėtasi gauti ES paramos, deja, nepavyko. Lėšų tikimasi sulaukti dalyvaujant 2014-2020 m. ES programose.
Kol kas nugeležinimo stotys įrengtos tik didesnėse gyvenvietėse.

Vaidotas VILKAS