Rankomis sukurtų, širdimi sušildytų megztų pirštinių, kojinių, šalikų, liemenių ir kitokių apdarų laikai nepraėjo – tai įrodė Žemaičių krašto etnokultūros centre vykęs edukacinis renginys, į kurį pakvietė centro vadybininkės Adma Baltutienė ir Lina Balčiauskienė.
Mezginių istorija
Pasak Admos Baltutienės, senovės Lietuvos, tiksliau baltų genties, moterys mezgė mediniu, kauliniu, vėliau – metaliniu vąšeliu, kauliniais ir metaliniais virbalais.
Ypač anksti pradėtos megzti juostos, kuriomis apvyniodavo kojas, tik vėliau atsirado kojinės, pirštinės, riešinės, kepurės, apavas, liemenės, megztiniai, austinių drabužių dalys. Naudotos natūralios spalvos arba augaliniais dažais dažyti pakuliniai, lininiai, vilnoniai verpalai, medvilnė. Vasarai megzdavo iš lininių arba medvilninių, rudeniui – iš vilnonių verpalų. Kasdien rengėsi vienspalviais rūbais su minimaliais papuošimais, o šventiniai apdarai buvo raštuoti ar dvispalviai. Spalvos būdavusios ramios, pastelinės. Labiausiai buvo paplitę augalinių ir geometrinių raštų motyvai: tiesių ar laužytų linijų, krypučių, rombų, dantelių, langelių, saulučių, žvaigždučių, snaigių. Iš augalinių motyvų populiariausios lelijos, rūtos, ąžuolo lapai, tulpės, varpeliai, dobiliukai. Raštus nuolat tobulindavo.
Stebino rankdarbių originalumas ir įvairovė
Lietuvoje atsiradus mezgimo mašinoms, rankinis mezgimas buvo primirštas, tačiau mašina pasirodė bejėgė konkuruoti su kūrybinga mezgėja. Dabar rankinis mezgimas Lietuvoje vėl populiarėja. Tai patvirtino ir į edukacinį renginį atvykusios moterys, stebindamos savo rankdarbiais. Žavėjo Danutės Bielskienės sukurtos pirštinės ir riešinės su įmantriausiais žinomais bei savo kūrybos raštais, Bronės Valančienės raštuoti šalikai, Vitalijos Dulkienės suknelės su sagutėmis ar be jų, skirtos mažylėms lietuvaitėms, bei tautiniais raštais margintos liemenės, Virginijos Oginskienės megztos kojinės, suvarstytos raišteliais kaip bateliai, Staselės Ežerinskienės kojinaitės, skirtos patiems mažiausiems. Onutė Kuzmarksienė tautinius elementus sumezgė ne tik į megztinius, bet padabino ir pagalvėles – net įgudusios mezgėjos nustebo sužinojusios, kad Zenė Dragūnienė kojines mezga iš dviejų dalių. Moterys mielai viena kitai atskleidė mezgimo subtilybes, piešė raštus, skaičiavo akis, o Nijolė Stanelienė išmokė, kaip iš siūlų surišti angeliuką.
Edukacinis renginys priminė, kaip senovėje ilgais žiemos vakarais už langų stūgaujant pūgai prie krosnies susėsdavo moterys su rankdarbiais rankose. Tą jausmą tarsi pačiais tvirčiausiais siūlais apraizgė, adventinėmis giesmėmis apipynė folkloro ansamblis „Pilutė“ (vad. A. Baltutienė).
Šie rankdarbiai bus pristatyti sekmadienį kalėdinėje mugėje.
Laima PUTRIUVIENĖ
