Apie projektą

Pagal ES pagal nustatytą prioritetą „Aplinka ir darnusis vystymasis“ finansuojamas projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“. Lėšų projektui įgyvendinti skiria ES Sanglaudos fondas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir galutinis paramos gavėjas. 

Projekto trukmė 2007-2013 m.

Šilutės r. savivaldybėje įgyvendinamas projektas vadinasi „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra Šilutės rajono savivaldybėje“. Jis susideda iš dviejų dalių: „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra Šilutės rajono savivaldybėje. Valymo įrenginių rekonstrukcija Rusnės miestelyje.“, „Šilutės dumblo apdorojimo įrenginių statyba“.

Pirmojo projekto vertė – 18,9 mln. litų, šis projektas jau intensyviai įgyvendinamas. Antrojo – 13 mln. Lt, jį dar tik pradedama įgyvendinti.

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo ir plėtros projekte numatytų darbų rangovas – UAB „KRS“. Subrangovai – Šilutės įmonės UAB „Stamela“ ir UAB „Žibai“. Projektą pradėta įgyvendinti šių metų vasario mėnesį, užbaigti žadama kitų metų vasarį.

Numatyta atlikti šiuos darbus:

1. Šilutės mieste numatyta pakloti 6,1 km nuotekų tinklų pakloti apie ir pajungti 170 gyvenamųjų namų šiose gatvėse: Kaštonų, Ajerų, Gluosnių, Kuršių, Ramučių, Nemuno, Smėlyno, Vakarų, Alkos, Beržų, Vandens, Pievų, Žuvų ir Pušų. Pastatytos 5 nuotekų siurblinės.

2. Grabupių gyvenvietėje, numatyta pakloti apie 2,6 km nuotekų tinklų nuosavų namų kvartale. Čia jau pastatyta nuotekų siurblinė.

3. Plėtojant vandentiekio ir nuotekų tinklą Rusnės miestelyje, numatyta pakloti Neringos, Žilvičių, Lakštingalų, Taikos, Skalvių, Jurkšaičio ir Donelaičio gatvių nuotekų tinklų apie 2,1 km ir prijungti prie sistemos 57 gyvenamuosius namus. Prie Lakštingalų ir Sodų gatvių vandentiekio tinklų prijungti 6 gyvenamieji namai. Pastatytos trys nuotekų siurblinės.

4. Pagrynių gyvenvietėje numatyta pakloti 9,5 km nuotekų tinklų statyba tinklų. Jie rngiami šiose gatvėse: K. Griniaus, Medžiotojų, Santakos, Ąžuolo, Aušros, Pavasario, Saulėtekio, Naujoji, Tujų, Žaliojoje, Kampo. Prie tinklų bus prijungtas 191 gyvenamasis namas, pastatytos 4 nuotekų siurblinės.

5. Švėkšnoje nuotekų tinklų bus paklota apie 4,5 km, ir prie prijungti 155 gyvenamieji namai šiose gatvėse: Pievų, Brailio, Macijausko, Aušros, D. ir Girėno, Rugio, Nemuno, A. Stanevičiaus, Knygnešių, Vyturių, Lauko, Užlaukio ir Žemaitės bei pastatys dvi nuotekų siurblines.

Įrengiant nuotekų tinklus, gyventojams sudaroma galimybių prijungti individualių namų kanalizacijos šulinius prie bendros nuotekų sistemos. Iš šulinių daromi atvadai, prie kurių savo atliekų sistemas gali jungtis patys gyventojai. Tai jie gali daryti savo jėgomis, arba pasinaudoti rangovų paslaugomis. Svarbu tai, kad atvadai klojami iki sklypų ribų, tad  prisijungiant nebereikia perkasti gatvių.

Reikšminga šio projekto dalis – valymo įrenginių rekonstrukcija Rusnėje. Ten darbus vykdo rangovas – UAB „Stamela“. Projektą pradėta įgyvendinti 2010 m. III ketvirtį, numatyta užbaigti po metų. Rekonstruojant esamus valymo įrenginius reikės nugriauti dalį dabartinių pastatų ir įrenginių, pastatyti technologinį pastatą, kuriame būtų grotos ir smėliagaudė, taip pat rekonstruos antrinius nusodintuvus, debito matavimo šulinį ir mėginių ėmimo vietą, dumblo tankintuvą, išleistuvą.

Anksčiau nuotekas Rusnėje valydavo atviruose rezervuaruose. Po slėgio gesinimo kameros ir smėliagaudės jos patekdavo į dviaukščius sėsdintuvus, o iš ten į intensyviai apkrautus biologinius kontaktinius tvenkinius. Tvenkiniuose nuotekos buvo valomos anaerobiniu būdu (nenaudojant papildomo oro). Žiemą pradedant užšalti valomoms nuotekoms, jas leido į žiemos talpyklas ir užšaldydavo. Pavasarį ištirpus ledui, nuotekas sugražindavo į tvenkinius ir valymo procesas vyko iš naujo. Atlikus reikiamus tyrimus ir nustačius, kad nuotekų taršos rodikliai neviršija leistinų, jos būdavo išleidžiamos į Skirvytę. Kadangi nuotekų valymas yra paremtas natūralias gamtos procesais, dažnai iš valymo įrenginių sklisdavo nemalonūs kvapai, keldami aplinkinių gyventojų pasipiktinimą.

Rekonstravus Rusnės nuotekų valymo įrenginius, pradės veikti biologiniai nuotekų valymo aktyviuoju dumblu įrenginiai. Mažiau besklis nemalonaus kvapo, bus panaudota dumblo sausinimo įranga. Nauji valymo įrenginiai atitiks griežtus aplinkosaugos standartus.

Apdorojant nuotekas vandens valymo įrenginiuose, juose kaupiasi dumblas. Jam utilizuoti parengtas dar vienas projektas – „Šilutės dumblo apdorojimo įrenginių statyba“. Dabar, vadovaujantis LR Viešųjų pirkimų įstatymu, vyksta darbų pirkimo konkursai.  Statybos pradžia numatoma 2010 m. IV ketvirtį.

UAB „Šilutės vandenys“ statybų inžinierius Vidmantas Utaras pasakojo, kad Šilutės valymo įrenginiuose susikaupęs dumblas buvo perpūdomas ir kaupiamas specialiose aikštelėse. Atlikus reikiamus tyrimus, jį buvo galima naudoti tręšimui. Klampaus skysčio pavidalo dumblą veždavo į Šilutės miškų urėdiją, ūkininkams. Dumblas turi nemalonų kvapą, todėl ir tręšimui nėra pageidaujamas. Dumblo perteklius lieka ir kaupiasi valymo įrenginių aikštelėse.

Norint sumažinti nemalonų kvapą, transportuoti ir panaudoti dumblą, reikia jį išdžiovinti iki tam tikros konsistencijos. Į Šilutės valymo įrenginius bus vežamas dumblas ir iš kitų rajono vietų: Kintų, Švėkšnos, Rusnės. Per parą iki reikiamo sausumo reikėtų apdoroti apie 2,63 t dumblo. Šiam tikslui ir reikalingi dumblo apdorojimo įrenginiai. Įgyvendinant  projektą „Šilutės dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ reikės pastatyti dumblo džiovyklą, įrengti pūdymo įrenginį, biodujų ir sauso dumblo talpyklas. Iš dumblo išsiskiriančios biodujos bus kaupiamos ir naudojamos kurui to paties dumblo džiovinimo technologiniame procese.

Perdirbtas dumblas mažiau bedvoks, bus juodžemio konsistencijos ir tręšti žemdirbystės laukams. Jį bus patogu vežti ir į sąvartynus, naudoti jų rekreacijai, kaupti numatytose vietose.