Šilutės sportui 2010-ieji – istoriniai

Kartu pagerbti ir čempiono tėvai Svetlana ir Algis. Netrūko gėlių, sveikinimų, linkėjimų, dovanų. Sutiktuves surengė Šilutės sporto mokykla (direktorius Aivaras Lileikis), nugalėtojui ranką spaudė Seimo narys Kęstas Komskis, boksininko rėmėjai verslininkai Steponas Kazlauskas, Stasys Liepis, VšĮ „Šilutės sportas“ direktorius Dainius Gricevičius, treneriai, pažįstami.

Beje, nugalėtojo sutiktuvės sutapo su Lietuvos nacionalinės krepšinio rinktinės pirmąja pergale pasaulio pirmenybėse Turkijoje: nugalėta Naujosios Zelandijos komanda. Mūsų rinktinės vyr. trenerio Kęstučio Kemzūros asistentu pakviestas šilutiškis Robertas Kuncaitis. Pažįstamas pamariškiams ir K. Kemzūra, mat yra žaidęs už „Šilutę“. Besišnekučiuojant prisiminta nesena šalies jaunių rinktinės pergalė Europos čempionate Vilniuje, šilutiškio krepšininko Deivido Pukio nuopelnai rinktinei. Krepšinio žaidimo technikos, taktikos pradmenis Deividui pirmasis diegė Šilutės sporto mokyklos treneris K. Šernius, taip pat atėjęs pasveikinti boksininką ir kolegą trenerį Vincą Murauską.

Šilutės sportui 2010-ieji tapo istoriniais dėl pergalių krepšinio arenose ir bokso ringe: Europos čempiono medalį pelnė D. Pukis, o E. Petrauskas Azerbaidžano sostinėje Baku iškovojo pasaulio jaunių bokso čempionato sidabro medalį ir ką tik Singapūre pasibaigusiose pirmosiose pasaulio jaunimo (14-18 m.) vasaros olimpinėse žaidynėse laimėjo čempiono titulą.

Revanšo alkis 

Petrauskai – boksininkų dinastija: visi trys broliai – Arvydas, Evaldas, Lukas – yra pelnę gražių pergalių ringe. Gaila, 21-erių Arvydas, sukūręs šeimą, išvyko uždarbiauti į Airiją ir metė boksą, nors buvo perspektyvus sportininkas. 

Evaldo likimas, tikriausiai, kitoks – jau dabar profesionalaus bokso pirkliai iš Rusijos, Vokietijos kalbina ir kviečia į savo klubus. Vyresniųjų brolių pėdomis seka ir vienuolikmetis Lukas – penktokėlis jau gerai žinomas boksininkas tarp visos Lietuvos bendraamžių. Pomėgį boksui broliai, matyt, paveldėjo iš tėvo, kuris ir dabar mėgsta padaužyti bokso treniruočių maišą.

Šį pavasarį E. Petrauskas pasaulio jaunių čempionate Azerbaidžane pateko į finalą. Lemiamą kovą Evaldas pralaimėjo Indijos atstovui Krišanui Vikui – 3:4. Pelnytas sidabro medalis atvėrė kelią į pasaulio jaunimo pirmąsias vasaros olimpines žaidynes rugpjūčio mėnesį Singapūre. Per plauką pralaimėjęs, indui Evaldas nusiteikė revanšui. Vyko į olimpiadą tikėdamas parsivežti ne bet kokį medalį – tik aukso. Ir parsivežė!

Toks jau Evaldo būdas: kovotojas. Ringe jis nemėgsta trauktis, drąsiai atakuoja aukštesnius už save ilgarankius. Bokso specialistai, stebėję Evaldo kovas, ne juokais ima sakyti, kad lemia ne ūgis, bet smūgis. O pečiuitas lietuvaitis „kulia" kaire ir dešine serijomis. Lupa, kad net varžovo šalmas kartais sutrata. Evaldui patinka amerikiečių profesionalo sunkiasvorio garsiojo Taisono boksavimosi stilius. Panašiai bando boksuotis ir E. Petrauskas, kol kas tesveriantis 60 kg.

Sunkiausia kova su indu

Dabar E. Petrauskas turi du trenerius: šilutiškį Vincą Murauską ir vilnietį Viktorą Bajevą. Treniruojasi Vilniaus olimpiniame sporto centre, parvažiavęs į Šilutę – pas V. Murauską, savo pirmąjį trenerį, išugdžiusį jo brolį Arvydą ir ugdantį jaunylį Luką. Abu treneriai padeda Evaldui augti kaip boksininkui, abu duoda naudingų patarimų.

Per tris savaites Singapūre E. Petrauskas į ringą lipo tris kartus. Pirope kovoje įveikė vokietį ThomasąVahrenholtą (6:2).

Pusfinalyje E. Petrauskas surėmė pirštines su jau pažįstamu Indijos sportininku, pasaulio jaunių čempionu Krišanu Viku. Evaldas degė noru atsirevanšuoti už pralaimėjimą Azerbaidžane. Pavyko. Mūsiškis atsiteisė tuo pačiu rezultatu – 4:3, bet šį kartą savo naudai. Tai buvo sunkiausia, atkakliausia Evaldo kova. Indas buvo gerokai aukštesnis, galingai fiziškai sudėtas, atrodė vyresnis. Vis dėlto pergalę išplėšė lietuvaitis. Po to E. Petrauskas finale sutriuškino australą Brettą Matherį – 13:4 (2:1, 5:0, 6:2). Evaldas visą laiką grėsmingai atakavo, spaudė varžovą ir tam beliko retsykiais atsikirsti.

E. Petrauskas prieš varžybas nesijaudino, jo nekankino nemiga – tai teko patirti V. Murauskui. Dėl maisto Evaldas taip pat neturėjo bėdų - tiko kinietiška, japoniška, europietiška virtuvė. Mėgstamiausias patiekalas: vištiena su makaronais.

Singapūras stebino švara, gyventojai, olimpiados organizatoriai – punktualumu. Žiūrovai palaikė Lietuvos boksininkus dėl jų ryškios kovos manieros, užtikrintų pergalių. Antrąjį aukso medalį Lietuvai iškovojo iš Marijampolės kilęs Vilniaus olimpinio sporto centro auklėtinis Ričardas Kuncaitis (64 kg), finale nugalėjęs boksininką iš Venesuelos Samuelį Zapatą (12:6). Daugiau aukso medalių bokso turnyre pelnė tik Kubos sportininkai – tris.

Daug gražių žodžių „Gilijoje“ E. Petrauskui, jo tėvams, Lietuvos nusipelniusiam treneriui V. Murauskui skyrė bendrovės „Žibai" vadovas Steponas Kazlauskas. Bendrovė gabų boksininką remia antri metai, nepaisant sunkmečio. Evaldo laimėjimai garsina Lietuvą, Šilutę, jis labai rimtai treniruojasi, yra vertas paramos. S. Kazlauskas prisipažino esąs neabejingas sportui, žaidęs futbolą, tiesa, bokso „neragavęs", bet ir šiandien mėgsta kalnų ir vandens slides, jodinėti, pavaikyti ledo ritulį.

Sporto mokyklos direktorius Aivaras Lileikis prisiminė prieš kelis metus prognozavęs ir neprašovęs pro šalį, jog mokykla išugdys ne tik šalies, bet ir Europos, pasaulio čempionų. Jis įteikė E. Petrauskui pastarojo nuotraukų koliažą apie praeities pergales ir 500 Lt čekį sporto inventoriui įsigyti. Nuotraukų rinkinį dovanojo ir treneriui V. Murauskui, nuoširdžiai besikremtančiam dėl savo auklėtinių.