Priešpaskutinį rugpjūčio šeštadienį Katyčių miestelio centre, prie senosios mokyklos vienas po kito rikiavosi automobiliai. Į susitikimą iš įvairių Lietuvos kampelių rinkosi tuometinės Katyčių vidurinės mokyklos 1975 metų VI laidos abiturientai, dabar jau penkiasdešimtmečiai.

Neapsakomi jausmai užplūdo visus, kurie po 35 metų tądien atvyko į savo buvusią mokyklą susitikti ir pamatyti klasės draugų.

Po gražių pirmų susitikimo akimirkų ir apsikabinimų, užsukome į naująją mokyklą, kuria dabar didžiuojasi Katyčiai. Jos direktorius Algirdas Plaipa mielai sutiko leisti pasižvalgyti po mokyklą, o mokyklos muziejuje mūsų laukė buvęs auklėtojas, rusų kalbos mokytojas Pranas Plaipa. Liejosi nuoširdūs prisiminimai...

Aplankėme Žemaičių Naumiesčio kapines, kur padėjome gėlių ir uždegėme žvakeles tiems, kurių tą dieną tarp mūsų jau nebebuvo.

Šventė tęsėsi kavinėje „Sena giria“, kur buvome labai svetingai sutikti. Susėdę prie vaišėmis nukrautų stalų sugrįžome atgal į savo vaikystę ir jaunystę. Kiekvienas prisiminė, kiek daug įdomių dalykų yra nutikę mokykliniais metais. Pasakojimai liejosi vienas per kitą. Atrodo, tiek laiko praėjo, mūsų gyvenimai tokie skirtingi, bet prisiminimai vėl nuvedė atgal į buvusią klasę. Kažkoks neišdildomas ryšys tarp mūsų yra likęs, juk ne vienerius metus kartu augome, brendome kaip asmenybės. Kalbėjomės, žinoma, ir ką dabar veikiame, kas kur mokėsi, dirba, apie savo šeimas.

Šventės organizatoriai pademonstravo ir skaidrių iš mūsų mokyklinio gyvenimo, kurias visi stebėjome tylėdami – kiekvienas bandėme kažką prisiminti.

Iki paryčių skambėjo muzika, sukosi šokio rateliai, klegėjo mielų bendraklasių balsai. Niekas nenorėjo miego, norėjosi dar ir dar kažką pasakyti, papasakoti, paklausti...

Sunku buvo vėl išsiskirti. Ašaros blizgėjo ne vieno akyse. Guodžia tik tai, kad tvirtai susitarėme susitikti po penkerių metų. Tad iki kitų susitikimų klasės draugai!

Visų vardu dėkoju organizatoriams, kurie nepagailėjo savo laisvo laiko, kad sukviesti mus visus į vieną būrį.