Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė, kaip ir pernai, į susirinkusiuosius kreipėsi Juozo Kinderio eilėmis: „Esi akmuo, nebijantis ugnies,/ Esi, žmogau, stipresnis nei akmuo...“ Šviesios atminties rusniškio dainiaus eilės geriausiai įprasmina Atmintį – tai, ką susirinko minėti: Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti, Baltijos kelio 21-ąsias metines bei pagerbti 21 metus gyvavusį tremtinių ansamblį „Rusniškiai“.

Istorija yra istorija...

Oficialioje renginio dalyje mokytojas istorikas Algirdas Červinskas vartė istorijos lapus. Kaip atsitiko, kad tai, ką mūsų tėvai ir seneliai kūrė daugiau nei 20 metų, buvo sugriauta? Kodėl tokia skaudi mums rugpjūčio 23-ioji ir kodėl nušvinta akys, prisiminus kitą laikmetį, bet taip pat rugpjūčio 23-iąją?

Mokytojas A. Červinskas atvertė vieną skaudžiausių istorijos puslapių – laikotarpį, kai pasaulyje kūrėsi dvi viena kitai priešingos ir žmonijai pražūtingos jėgos: nacizmas ir bolševizmas. „Įvertinti, kuri jų baisesnė – sunku. Nukentėję nuo nacizmo, teigia, kad ši jėga baisesnė, tą patį teigia nukentėjusieji nuo bolševizmo. Istorija yra istorija. Nieko neperrašysi. Stalinizmas atsirado anksčiau, nacistai vyko į sovietų sąjungą mokytis, kaip statyti milžiniškus koncentracijos lagerius, krematoriumus...Abi jėgos planavo valdyti – viešpatauti pasaulyje. Žinomas bolševizmo lozungas, kad pasaulis turi būti vienas – raudonas, jame viešpatauti proletariatas, kuris iš tiesų ir buvo labiausiai išnaudojamas savo šalyje. Nacizmas išskyrė ir kėlė kelias tautas virš kitų tautų. Vokiečiai, italai, japonai sudarė militaristinę sąjungą ir vykdė agresiją, planuodami užvaldyti pasaulį.

 Vakarų pasaulis buvo sunerimęs, visi faktai rodė, kad stovima ant Antrojo pasaulinio karo slenksčio. Karui prasidėjus Vokietija darė viską, kad nereikėtų kariauti dviejuose frontuose. Vakarų pasaulis buvo beveik užkariautas, sovietų sąjunga planavo pasipelnyti. 1939 metų rugpjūčio 23 dieną Maskvoje pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas – nepuolimo sutartis bei slapti Vidurio ir Rytų Europos padalijimo protokolai. Pagal rugsėjo 28 dienos susitarimą sovietų sąjungai atiteko Lietuva. Nors visi faktai rodo, kad stalinizmas ir fašizmas verti vienas kito, tačiau Vakarų pasaulį dar ir šiandien sunku tuo įtikinti. Galima tikėtis, kad demokratiškėjant pasauliui praeitis bus įvertinta teisėtai ir teisingai, o žmonės pajus bent moralinį pasitenkinimą“, – pasakojo mokytojas.

Kiek sudainuota – nesuskaičiuosi 

Salos etnokultūros ir informacijos centro konferencijų salėje mergaitės nutiesė stilizuotą austinių tautinių juostų kelią, Birutės Servienės pavadintą „Rusnės taku“. Juo ir pakviestos ateiti tremtinių ansamblio „Rusniškiai“ dainininkės, 21 metus skambiomis dainomis prisidėjusios prie Lietuvos nepriklausomybės tvirtinimo Rusnėje, Šilutės savivaldybėje, šalyje. Nubraukusios sidabro spalvos sruogas, už savęs palikdamos jaudulį, stenduose iškabintas nuotraukas, su įamžintų koncertų, išvykų, renginių, susitikimų akimirkomis, aidint susirinkusiųjų plojimams ir  akompanuojant Nijolei Bučienei, garbaus amžiaus dainininkės Ona Malinauskienė, Jadvyga Slepakovienė,  Genovaitė Lazauskienė, Genefa Endriukaitienė, Petrutė Grinčinaitienė, Birutė Gaigalienė užlipo į sceną. Ilgametė ansamblio vadovė Albina Kazlauskytė patikino, kad ansamblis gali padainuoti 150 dainų, o kiek sudainuota per 21 metus – niekas nesuskaičiuotų. Šiai dienai atrinko 10 pačių gražiausių, kai kurios – visai naujos, nuskambėjo tik pirmą kartą.

Rusniškiams atmintiną dieną apsilankę Savivaldybės vadovai: meras Virgilijus Pozingis, vicemerė Stasė Skutulienė, administracijos direktoriaus pavaduotojas Domas Merliūnas, už ilgametę meninę veiklą tremtinių ansamblyje, istorinės atminties puoselėjimą patriotinėmis ir tremties dainomis bei pilietiškumo ugdymą tarp jaunimo padėkos raštą įteikė ansamblietei, kolektyvo seniūnei Birutei Gaigalienei, akompaniatorei Nijolei Bučienei. Valerijai ir Kazimierui Baniams įteikta padėka už idėją suburti tremtinių ansamblį „Rusniškiai“, nuolatinę materialinę bei moralinę paramą saugant ir puoselėjant istorinę atmintį patriotinėmis dainomis. Už ilgametį sėkmingą vadovavimą, ansamblio paruošimą rajoninėms apžiūroms, dalyvavimą respublikiniuose renginiuose bei Lietuvos laisvės kovos temos puoselėjimą padėkos raštas įteiktas ansamblio vadovei Albinai Kazlauskytei. Dainininkėms dėkojęs Rusnės seniūnas Voitechas Deniušas kiekvienai dovanojo po baltą rožės žiedą ir bučinį.

Prisiminti buvę ansamblio dalyviai, vadovai, tylos minute pagerbti ansambliečiai Marytė Sudeikienė, Julius Vilčiauskas, Povilas Petrulis, Jadvyga Budginienė, Albertas Malinauskas, Mečislovas Budginas, Alfonsas Čilinskas.

Ansamblis savo veiklą baigė, tačiau ar gali lakštingala nečiulbėti, ar gali dainuojantis nedainuoti? Ansamblietės tikros, kad daina joms neleis liūdėti, sukvies draugėn.

Atsisveikindamas meras V. Pozingis dainininkėms įteikė dar vieną dovaną – ekskursiją į Bitėnus.