Džiaugiamės, liūdime, pykstame, skubame ir retai susimąstome, kad visi šie jausmai – visaverčio gyvenimo dovana. Jos neįvertiname, kol nesusiduriame su tais, kurie viso to negali pajusti, kurie priversti didžiąją dalį paros gulėti lovoje ar geresniu atveju sėdėti neįgaliajam skirtame vežimėlyje. Tačiau ir su juo dažnai nedaug kur tegali pajudėti, nes senos statybos namai ir butai su siauromis durimis nepritaikyti neįgaliųjų vežimėliams.

Nuo 2007 m. Savivaldybė įgyvendina  „Būsto pritaikymo žmonėms su negalia 2007-2011 metų programą“. Jai įgyvendinti lėšų skiriama iš valstybės (80 proc.) ir savivaldybės (20 proc.) biudžeto, jeigu asmenims, kurie prašo pritaikyti būstą, yra nustatomi labai ryškūs ar ryškūs judėjimo bei apsitarnavimo funkcijų sutrikimai. Pernai, liepos mėnesį, iš dalies pakeista anksčiau minėta būsto pritaikymo programa, o nuo šių metų kovo 24 d. socialinės apsaugos ir darbo ministras įsakymu patvirtino naujus bazinius būsto pritaikymo žmonėms su negalia reikalavimus, būsto pritaikymo išlaidų finansavimo dydį bei savarankiškai pritaikyto būsto išlaidų kompensavimą.

Asmeniui, kuriam yra nustatyti labai ryškūs judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimai ir kuris negali būti gabenamas vežimėlyje, gali būti atliekami būsto pritaikymo darbai tik būsto viduje (pritaikomi sanitariniai mazgai ir gyvenamosios patalpos). Asmens funkcijų sutrikimus nustato šeimos gydytojas, vadovaudamasis Negalios priežasčių ir būklių sąrašu. Viena iš naujovių yra ta, kad pareiškėjai gali prašyti padengti išlaidas įrengiant vandentiekį ir jo įvadą iki gyvenamojo namo iš vandens šulinio ar gręžinio, montuojant buitinius biologinius valymo įrenginius, prijungiant nuotekų sistemą prie buitinių nuotekų tinklo. Vadinasi, pareiškėjai gali pagal Savivaldybės patvirtintą darbų sąmatą patys ieškoti, kas atliks šiuos darbus. Tačiau ši naujovė atsigręžia prieš patį pareiškėją – dalį išlaidų teks apmokėti pačiam.

Pasak Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistės Albinos Šidlauskienės, žmonės kartais pageidauja padaryti remontą, tačiau Vyriausybės programoje yra griežtai apibrėžta, kokius darbus ir kurios grupės neįgaliesiems galima tvarkyti būstą iš lėšų, kurias skiria Neįgaliųjų reikalų departamentas ir atitinkamai prisideda Savivaldybė.

2009 m. Savivaldybei buvo pateikti šeši prašymai dėl būsto pritaikymo, 2010 m. užregistruoti dar du. Pavasarį Socialinės paramos ir Ūkio skyriaus specialistai, apsilankę pas pareiškėjus, įvertino jų  būstų būklę, vėliau speciali komisija svarstė, kaip tikslingai panaudoti būsto ir aplinkos pritaikymo neįgaliesiems skirtas lėšas. Buvo nustatyta pirmumo eilė, darbų apimtys, paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas. Per tą laiką, kol vyko darbų organizavimas keli pareiškėjai atsisakė pritaikyti būstą, o vienas mirė.

2010 metais pritaikyti būstai

Macikų kaimo aštuonbučio antrame aukšte gyvenanti Vida Vaišvilienė beveik prieš metus neteko kojos. Moteris nenuleidžia rankų, sėdėdama invalido vežimėlyje ji puikiai šeimininkauja virtuvėje. Apsilankę pas ją radome išrikiuotus stiklainius su konservuotomis daržo, sodo gėrybėmis. Šeimininkė džiaugėsi ir erdviu vonios kambariu, net šmaikštavo, kad dabar čia esanti gražiausia buto vieta. Dar pavasarį ją aplankiusiems Savivaldybės atstovams moteris skundėsi, kad su vežimėliu negalinti patekti į tualetą, vonią. Dabar į šią bendrą patalpą veda slankiojamosios

durys – taip sutaupoma vietos ir nesunku pastumti duris. Vonios kambaryje paaukštintos grindys, išklijuota plytelėmis, vietoj senojo dušo įrengtas kitas – su kėdute, yra ranktūriai. Moteris džiaugiasi padarytais darbais ir čia dirbusiais įmonės „Stamela“ darbininkais. Buto šeimininkei V. Vaišvilienei skirtas ir keltuvas, kurį šiemet gavo iš Švedijos Šilutės-Ljungby draugijos. Juo moteris galėtų iš antro aukšto nusileisti į pirmąjį, deja, neatsiranda meistro, kuris galėtų sumontuoti keltuvą laiptinėje.

Grabupių kaimo daugiabutyje, trijų kambarių bute gyvena Robertas Bartkus kartu su juo gyvenančia ir jį prižiūrinčia Žaneta bei jos mama – buto šeimininke. Prieš keletą metų jaunas žmogus patyrė traumą, yra prikaustytas prie lovos. Kasdienis jo palydovas – kompiuteris ir kambarinis vežimėlis bei aplink šurmuliuojantys namiškiai. Invalido vežimėlis tarnauja aplinkai pakeisti, tačiau išvairavęs į prieškambarį Robertas negali pasinaudoti vonia ir tualetu, nes per siauros durys, per mažai vietos.

Dar pavasarį, kai pas Romą Bartkų lankėsi savivaldybės atstovai, buvo pasiūlyta vonios kambarį sujungti su tualetu, o pačią vonią pakeisti dušu. Įvažiavęs su vežimėliu neįgalus vyras, padedamas artimųjų, galėtų mėgautis vandens procedūromis duše. Pagal sudarytą darbų sąmatą buvo numatyta praplatinti duris, išgriauti tualetą ir vonią skyrusią sieną, įrengti dušą, įmontuoti ranktūrius, atlenkiamą kėdutę – iš viso darbų už 15 010 litų.

Apsilankę trečiadienį Grabupiuose pas R. Bartkų ir įvertinę čia konkursą laimėjusios įmonės atliktus darbus, Savivaldybės atstovai nustebo – vonioje pasigedo ranktūrių, elektros jungiklių, tačiau rado vandens šildytuvą. Tiesa, vandens jis nešildo, nes statybininkai išklijavę plyteles prisiminė, kad nepasirūpino elektros jungikliais. Ūkio skyriaus specialistas B. Vindžigelskis sakė išsiaiškins, kodėl darbus atlikusi įmonė padarė ne viską, kaip numatyta sąmatoje.

Socialinės paramos skyriaus vedėjas A. Šimelionis stebėjosi, kad iki šiol niekas iš namiškių apie tai neinformavo nei jo, nei skyriaus specialistų. Nedžiugino ir tai, kad jau metai neveikia funkcinės lovos įrenginys. Pasirodo, šias specifines paslaugas teikianti įmonė laukia, kol šiame krašte atsiras dar panašus užsakymas, mat per brangu važinėti. Beje, Romas Bartkus – Šilutės neįgaliųjų draugijos narys, jam nemokamai priklauso masažai. Masažistas Romą jau aplankė, tačiau sakė negalįs masažuoti, nes lova per žema lova.

Būsto pritaikymu ypač džiaugiasi šilutiškė Birutė Kardelienė ir ją slauganti mama Eugenija. Sunkūs buvo pirmieji metai poniai Eugenijai, kai po ligos tapo neįgali jos dukra Birutė. Dukros slaugymas pareikalavo ne tik tikėjimo, kad rytojus bus šviesesnis, bet ir kantrybės, sveikatos. Motiniškos meilės dėka Birutė po truputį kabinosi į gyvenimą. Kiekviena smulkmena moterims teikia naujų vilčių. Dabar abi ypač džiaugiasi, kad Birutė gali išvažiuoti į balkoną, lepintis saulėje, gryname ore, prieš jos akis atsiveria gyvenimas kieme. 

Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė A. Šidlauskienė priminė, kad viena iš skyriaus teikiamų pagalbų turintiems judėjimo negalią – aprūpinimas techninėmis pagalbos priemonėmis. Pagal nustatytą tvarką kreipiantis į Socialinės paramos skyrių reikia pateikti šeimos gydytojo nustatytos formos pažymą apie neįgalumą. Jei pageidaujama sudėtingos technikos, būtina reabilitologo pažyma. Visa speciali technika gaunama iš Techninės pagalbos neįgaliesiems centro Klaipėdos skyriaus. Dažniausiai prašoma funkcinių lovų. Pernai gautos 9 lovos, šiemet tik viena, o laukiančiųjų – dar 30.