Ūkininkų ultimatumas

Posėdyje dalyvavo Seimo Antikorupcijos komisijos nariai: pirmininkas Kęstas Komskis, Petras Gražulis, Stanislovas Giedraitis, Valdemaras Valkiūnas, buvo atvykęs ir Pamario krašte į Seimą išrinktas Audrius Endzinas, Nacionalinės žemės tarnybos vyr. specialistė Laima Kasperavičiūtė, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas Mindaugas Urbonas, Šilutės r. savivaldybės meras Virgilijus Pozingis, Šilutės žemėtvarkos skyriaus vadovo pareigas laikinai einantis Artūras Juočas, Rusnės kadastrinės vietovės projektą rengusios individualios įmonės savininkas Aidas Guntarskis, keli Savivaldybės tarybos nariai, Rusnės seniūnas Voitechas Deniušas ir pilna seniūnijos salė žemės reforma Rusnėje nepatenkintų gyventojų. Tiesa, vienas žemės paveldėtojas atvyko net iš Gardamo seniūnijos, kur, jo žodžiais, niekaip neranda teisybės, kai vieną ir tą patį sklypą paskyrė jam, jo žmonai ir kaimynui... 

Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupės posėdį pradėjęs komisijos pirmininkas Kęstas Komskis painformavo, kad gaudamas daug gyventojų skundų dėl įgyvenamų žemėtvarkos projektų du kartus surengė išvažiuojamąjį komisijos posėdį Usėnuose, o šį kartą Seimo nariai atvyko situacijos aiškintis į Rusnę.

Pirmiausia pasiūlyta žodį tarti kažkuriam iš žemės grąžinimo reikalais nepatenkintų rusniškių, kurie paskelbus 2007 m. parengtą Rusnės kadastrinės vietovės projekto papildymo svarstymą užprotestavo šio projekto sprendinius, kreipėsi į LR administracinį teismą, o vėliau ir į prokuratūrą.

Kalbėti pakilo salos ūkininkė Snieguolė Radvinskienė. Ji pranešė, kad salos ūkininkai yra parengę rezoliuciją, kurią valstybinės institucijos privalėsiančios (!) vykdyti.

Cituodama rezoliucijos punktus, S. Radvinskienė kalbėjo, kad, berods, nuo 2002 m. žmonėms turėjo būti atkuriama nuosavybė į žemę, bet to nebuvę daroma. Vietoj to, matininkai ir žemėtvarkininkai rūpinęsi atkurti žemės nuosavybę sau, draugams ir artimiesiems, nors tiems darbams lėšų buvo skirta iš biudžeto. Skundo autoriai ir jiems prijaučiantieji norėtų, kad būtų išsiaiškinta, kiek tokių sklypų prisigrobė su žemės reforma susiję darbuotojai, o pinigai už tuos darbus būtų grąžinti į biudžetą.

Rezoliucijoje ultimatyviai siūloma suskaičiuoti, kiek žemės sklypų turi Rusnės kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektą rengęs Aidas Guntarskis, ar teisėtai apie 100 ha žemės plotu naudojosi Usėnuose įsikūrusi  bendrovė GGF (dabartinė UAB „Goldengrass“). Reikalaujama iš naujo rengti Rusnės žemėtvarkos projektą, prieš tai inventorizavus visą likusią laisvą valstybinę žemę.

Rezoliucijos autorių nuomone, nereikia, kad tiesioginių išmokų už žemę gautų „sofos ūkininkai“ (taip vadinami žemės savininkai ne ūkininkai – red. pastaba), girdi, saloje netrūksta realiai ūkininkaujančiųjų. Galop pranešta, kad valdžios institucijos rusniškių rezoliuciją privalo įgyvendinti per tris mėnesius, o jei ne – bus kreiptasi į Prezidentę.

„Pagaliau ši korupcija turi būti sustabdyta“, – baigė emocingą rezoliucijos pristatymą ūkininkė S. Radvinskienė, išdėsčiusi 10 rezoliucijos punktų, nevengdama kaltinimų konkretiems asmenims ir institucijoms.

Kiti skundai

Nendrinių stogų gamybos įmonės savininkas Alfonsas Demereckas pasakojo turįs nederlingos žemės gabalą, nendryną, po kurį reikia plaukioti laiveliu. Dėl jo valdų niekas pretenzijų nereiškiąs. Trumpai apibūdinęs, kad žemės reforma Rusnėje nebevyksta nuo 2007 metų, kalbėtojas rodė ant sienos kabančioje salos schemoje: „Štai čia yra Uostadvario polderis, 10 ha nendrynų plotas. Šios žemės negaliu išsinuomoti ištisus trejus metus, todėl negaunu nei aš pajamų, nei savivaldybė. Radvinskienės dėka. Ką gi, reikėtų duoti ją į teismą, kad ji sustabdė mūsų veiklą... Jeigu ponia Radvinskienė turi kokių nors pretenzijų tam GGF-ui (turima galvoje UAB „Goldengrass“ – red. pastaba), tai atskirkit tą dalį ir tegul jie bylinėjasi, bet duokit paprastiems žmonėms dirbti. Trejus metus ginčus tyrė prokuratūra ir neištiria...“

Komisijos pirmininkui K. Komskiui teko raminti susirinkusiuosius, kad kadastrinės vietovės projektas yra bendras, todėl reikėtų būti solidariems ir nesimėtyti kaltinimais. Veikiausiai tokia situacija, kad dėl vieno teisinio ginčo nė vienas rusniškis nebegali išsinuomoti valstybinės žemės, yra ir daugiau nepatenkintų rusniškių. Kada situacija galėtų pasikeisti, šiame susirinkime niekas negalėjo atsakyti.

Į komisijos posėdį atvykęs UAB „Goldengrass“, kurią (anksčiau bendrovės pavadinimas buvo kitoks – red. pastaba) rezoliucijos autoriai kaltina neteisėtai valdžiusią 100 ha žemės plotą, vadovas Valdas Balčiūnas pranešė rusniškiams, kad š. m. gegužės 25 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu jų bendrovei uždrausta nuomotis žemės Rusnėje. Bendrovę du kartus tikrinusi prokuratūra, anot bendrovės vadovo, pažeidimų jų veikloje nenustačiusi, tikrinusi ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.

Rusnėje gimęs Stanislovas Žilius sakė ištisus 20 metų mokantis už tris hektarus žemės (veikiausiai žemės nuomos mokestį), tačiau niekas jam negali paaiškinti, kur ta žemė yra. Ano kalbėtojo, jis pats tos žemės nedirba, bet yra brolis, kitų giminaičių. Galbūt norėtų tą sklypelį perkelti į kitą vietą.  Nacionalinės žemės tarnybos atstovė nelabai suprato klausimo esmę: kur žemė – nežinoma, bet brolis ją dirba... Anot jos, veikiausiai kalbama apie 3 ha asmeninio ūkio žemę, kurią privatizuoti gali tik faktiškai šią žemę dirbantieji. Laikinasis Žemėtvarkos skyriaus vadovas A. Juočas paaiškino, kad 2000-aisais rengiant žemės projektą 5-6 asmenys liko „pamiršti“, jiems numatyta plotų naujajame žemės projekte, kurio galiojimas sustabdytas.

Apie savo vargus įforminant mamos paveldėtą žemę, kuri buvo pagal tuo metu galiojusius įstatymus buvo atkelta iš kito rajono, pasakojo rusniškė, prisistačiusi Antanavičiene. Ji pažėrė priekaištų Žemėtvarkos skyriaus vadovui Artūrui Juočui: „Į jūsų padalinį valdų atnaujinimo pažymos važiavau keturis kartus. Pirmą kartą parašiau prašymą, antrą kartą paaiškėjo, kad sekretorė jį pametė, trečia kartą sekretorės nebuvo, gavau tik iš ketvirto karto. O Žemėtvarkos skyrius interesantus priima tik vieną dieną per savaitę – antradieniais... Ką jūs ten veikiat? Mums žemę reikia dirbti, o ne po kontoras vaikščioti“.

Komisija padarys išvadas 

Seimo Antikorupcijos komisijos sudarytos darbo grupės vadovas Petras Gražulis teiravosi Rusnės kadastro vietovės žemėtvarkos projekto vadovo Aido Guntarsio, kam jam pačiam reikia tiek žemės. Anot Seimo nario, matininkas savo vardu valdąs 21 žemės sklypą, o giminaičių vardu – 13 sklypų. Matininkas Guntarskis atsakė į Seimo nario klausimą klusimu: „O ar žemėtvarkininkams uždrausta įsigyti žemės?..“ 

Bet Seimo narys sakė, jog šioje situacijoje galima įžvelgti korupcinę schemą: matininkas reikiamiems žmonėms skubiai atmatuoja priklausantį žemės sklypą ir pats iš jo nuperka, o kitiems žemės savininkams bei nuomininkams tas procesas visaip vilkinamas. Matininkas tyliai sakė, kad tokios schemos nežino...

Posėdžio dalyviai kalbėjo ir apie kitką: Klaipėdos kraštas yra specifinis, tad ir žemės reforma čia kitokia nei likusioje Lietuvos dalyje, kur nuo senų laikų gyvena vietiniai žmonės ar jų palikuonys. Klaipėdos krašte prieškario gyventojų praktiškai nebėra likę. Reikalingos įstatymo pataisos, jos Seime buvo teiktos bene du kartus, bet vis pristigdavo balsų joms patvirtinti. Ar bus teikiama trečią kartą?

Kol projektuotojai Rusnėje vangiai tvarkė žemės reikalus, ne kartą keitėsi žemės gražinimą apibrėžiantys teisės aktai. Vienu iš pastarųjų persikelti kitur turėtą žemę į regioninius parkus  uždrausta, o Rusnės sala būtent ir patenka į Nemuno deltos regioninį parką. Dėl žemės matuotojų ir kitų specialistų lėtapėdiškumo – sąmoningo ar ne – nemažai salos gyventojų atsidūrė įstatymų paspęstuose spąstuose. 

Šilutės r. savivaldybės mero V. Pozingio nuomone, visos žemės reformos blogybės kyla iš to, kad reformos pradžioje buvo priimtas sprendimas leisti žemę kilnoti iš vienos vietovės į kitą. Kitas dalykas – savivaldybės neturėjo ir dabar neturi jokios įtakos žemės reformai. Iki šiol žemės grąžinimo procesus tvarkė apskričių viršininkų administracijos, o nuo šių metų – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniuje. Seimo nario P. Gražulio nuomone, tai esąs geriausias variantas, bet savivaldos atstovai taip nemano.

Anot Rusnės seniūno Voitecho Deniušo, daugelį Rusnės problemų nesunku būtų išspręsti kaimyniškai susėdus prie stalo, bet seniūnas neturi jokios informacijos apie žemės tvarkymo reikalus ir negali daryti jokios įtakos šiems procesams.

Rusniškiai – teisinių ginčų įkaitai

Rusnės kadastrinės vietovės žemių projektavimo reikalais jau domėjosi Klaipėdos apygardos prokuratūra, Tauragės apygardos prokuratūra, LR Generalinė prokuratūra, šiuos reikalus narpliojo Klaipėdos apygardos teismas. Deja, ginčų pabaigos dar nematyti.

Šios ginčijamos istorijos pradžia, berods, bus 2007 m.  birželio 4 d., kai Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-3201 buvo paskelbta Šilutės rajono Rusnės kadastro vietovės žemėtvarkos  projekto papildymo rengimo pradžia ir aptvirtinti laisvos žemės plotai. Tų pačių metų liepos 2 d. viršininko įsakymu patvirtintas sąrašas asmenų, pageidaujančių įsigyti ar nuomoti žemę Rusnės kadastro vietovėje.

Iš Generalinės prokuratūros š. m. vasario 12 d. nutarimo matyti, kad dėl parengto Rusnės žemėtvarkos projekto S. Radvinskienė, E. Kleinauskienė, R. Palekas, G. Šiuparytė, L. Radvinskas, V. Žilius pateikė pretenzijas Šilutės r. žemėtvarkos skyriui, kuris 2008 m. sausio 14 d. protokolu šias pretenzijas atmetė. Pareiškėjų neįtikino ir Nacionalinės žemės tarnybos 2008 m. vasario 4 d. atsakymas dėl Rusnėje nuomai projektuojamų žemės sklypų. Vasario 19 d. pareiškėjų pretenzijas dėl tariamų pažeidimų atmetė ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija.

Pagal minėtųjų šešių Rusnės ūkininkų 2008 m. vasario 25 d. (patikslinta kovo 13 d.) skundą Klaipėdos administracinis teismas pradėjo administracinę bylą, kurios nagrinėjimą 2008 m. spalio 21 d. nutartimi sustabdė, kol atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pagal pareiškėjų pareiškimą, jog rengiant Rusnės žemėtvarkos projekto papildymo projektą jie buvo apgauti dėl laisvos valstybinės žemės plotų žymėjimo ir galimai yra suklastoti dokumentai.

2010 m. sausio 18 d. S. Radvinskienė kreipėsi į LR generalinę prokuratūrą, prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2010 m. sausio 6 d. nutarimą ir ginant viešąjį interesą imtis priemonių sustabdyti UAB „Goldengrass“ neteisėtą valstybinės žemės naudojimą, spręsti dėl baudžiamosios bylos A. Guntarskiui perdavimo teismui.

Visų skundų esmė – rengiant Rusnės kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto papildymo projektą dideli žemės plotai (109,65 ha) esą nepagrįstai suprojektuoti UAB „Goldengrass“, o ne pageidavusiems žemę nuomotis ūkininkams, tuo aktyviai rūpinęsis matininkas A. Guntarskis.

Skundus nagrinėję Klaipėdos ir Tauragės prokurorai išaiškino, kad nuo 2004 m. UAB „Goldengrass“ faktiškai naudojo 109,65 ha valstybinės žemės Rusnės kadastrinėje vietovėje, nemokėdama nuomos mokesčio. Generalinės prokuratūros duomenimis UAB „Goldengrass“ 2010 m. sausio 27 d. sumokėjo nuomos mokestį už faktiškai 2004, 2005, 2006 m. naudotą valstybinę žemę. UAB „Goldengrass“ vadovas V. Balčiūnas Antikorupcijos komisijos posėdyje pranešė, kad nuo šių metų buvusios apskrities administracijos viršininkas nebeleido jo vadovaujamai bendrovei saloje nuomotis minėtųjų apie 110 ha plotų.

Penkių lapų apimties Generalinės prokuratūros 2010 m. vasario 12 d. nutarimas, kurį pasirašė Civilinių bylų skyriaus prokuroras Juozas Baranskas, baigiamas 4 nutarimo punktais: „1. Netenkinti S. Radvinskienės skundo. 2. Atsisakyti naikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2010 m. sausio 6 d. nutarimą Nr. /..../ atsisakyti tenkinti prašymą dėl viešojo intereso gynimo“.

S. Radvinskienė pasinaudojo galimybe šį Generalinės prokuratūros nutarimą apskųsti bendrosios kompetencijos teismui. Šį jos skundą vienas Vilniaus apylinkės teismas nagrinės rugsėjo pradžioje. Anot ponios Radvinskienės, „kažkas turi apginti viešąjį interesą“.

Vadinasi, Rusnės žemėtvarkos projektas dar kurį laiką liks kyboti ore.