Gerinant vandens turizmo infrastruktūrą, 2007 metais Lietuvos pasienio su Rusijos Federacija miestelyje Panemunėje buvo įrengta mobili prieplauka. Po kelių sezoninių potvynių paaiškėjo, kad ji nepritaikyta specifinėms Pamario krašto sąlygoms. Prieplauką teko perdaryti ir už ES struktūrinių fondų lėšas. Jei gamtos sąlygos leis, šie darbai gali būti baigti jau šiemet.
Skaičiai ir faktai
Projekto pavadinimas „Panemunės mobilios prieplaukos rekonstrukcija“.
Įgyvendina Pagėgių savivaldybės administracija. Iš ES struktūrinių fondų projektui įgyvendinti skirta 499 594 Lt.
Projekto pagrindinis tikslas – sutvarkyti prieplauką Panemunėje, sukuriant vandens ir sausumos turizmo sankirtos tašką Pagėgių savivaldybėje bei suformuojant kokybiškų vandens turizmo paslaugų kompleksą.
Uždavinys – sutvarkyti prieplauką Panemunėje, padidinti turistų srautus Pagėgių savivaldybėje, spartinti turizmo plėtrą šiame regione, sustiprinti Nemuno vandens kelio turizmo infrastruktūros dalį.
Neįgyvendinus projekto, t. y. nesutvarkius prieplaukos Panemunėje, Pagėgių savivaldybė prarastų turistų, būtų pristabdyta turizmo plėtra Pagėgių krašte. Kartu tai būtų silpnoji Nemuno vandens kelio turizmo infrastruktūros dalis, nes neveikianti mobilioji Panemunės prieplauka netenkintų praplaukiančių laivų poreikių ir negalėtų suteikti elementarių būtiniausių paslaugų.
Nuo 2005 m. Turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos įgyvendina projektą „Nemuno turistinės trasos pilotinės infrastruktūros išvystymas“. Techninės sąlygos šiam projektui parengtos 2005 m. kovą. Darbai buvo baigti 2007 m. spalį, 2008 m. prieplauka perduota eksploatuoti Pagėgių savivaldybei. Jau projektuojant būsimą prieplauką Pagėgių specialistai atkreipė dėmesį, kad vadinamoji buna (prieiga prie prieplaukos), supilta iš smėlio ir akmenų, gali neatlaikyti kasmetinių potvynių.
Nuogąstavimai pasitvirtino – potvynio vanduo išplovė smėlį ir bunoje liko tik ten sukrauti akmenys. Projekto vykdytojai atstatė buną. Tikėdamiesi, kad potvynius geriau atlaikys, ją padarė platesnę, tačiau jau kitas potvynis parodė, kad ir toks statinys nepajėgus atsilaikyti prieš stichiją. Turizmo departamento specialistai Pagėgių savivaldybei patarė kreiptis į ES fondų administratorius dėl lėšų mobiliajai prieplaukai rekonstruoti. Buvo parengtas projektas „Panemunės mobilios prieplaukos rekonstrukcija”, šiam projektui įgyvendinti iš Sanglaudos skatinimo veiksmų programos skirta apie pusę milijono litų. Pagėgių savivaldybei pridėti savo lėšų nereikės.
Statybos darbų konkursą laimėjo vietinė jame dalyvavusi įmonė UAB „Meliovesta“, techninį projektą parengė UAB „Cowi – Lietuva“.
Šiuo metu Panemunės prieplaukoje intensyviai vyksta darbai. Iš akmenų, perdangoms naudojant geotekstilę, formuojama nauja, potvyniams atspari buna, rengiamas privažiavimas prie prieplaukos, statoma poilsio aikštelė. Pertvarkomas ir slipas – nedidelė nuožulni aikštelė, skirta laivams nuleisti į vandenį arba iš ten iškelti. Slipas Panemunėje buvo ir anksčiau, tačiau nuolydis į vandenį buvo per status, jo kampą taip pat teko koreguoti.
Pasak Pagėgių savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjo Vlado Baubkaus, mobiliosios prieplaukos rekonstrukcijos darbai galbūt bus baigti ir šiemet. Viskas priklauso nuo Nemuno vandens lygio, kuris šiuo metu yra aukštas ir trukdo projekte numatytiems darbams. Jei vandens lygis išliks aukštas, darbus pavyks užbaigti tik kitais metais. Tai yra numatyta ir įgyvendinamo projekto sąlygose. Po gana didelio šio pavasario potvynio buvo kilę abejonių, ar iš viso darbus pavyks pradėti. Vėliau paaiškėjo, kad pagal senąjį projektą įrengti strypai, skirti mobiliajai prieplaukai pritvirtinimui, yra per arti kranto, todėl plūduriuojanti ant pontonų prieplauka, nusekus vandeniui atsiremia į dugną ir pakrypsta. Tad darbo čia turės ir narai – jiems teks perkelti tvirtinimo strypus giliau. Tada prireiks prailginti ir nuo bunos iki mobiliosios prieplaukos vedančius lieptus.
Šiuo metu visi darbai kruopščiai dokumentuojami fotografuojant, kad nekiltų problemų objektą priduodant priėmimo komisijai. Hidrologai patarė pastatytą buną užpilti smėliu, kad būsimas potvynis jį supresuotų tarp akmenų ir dar labiau sutvirtintą konstrukciją. Iki eilinio potvynio vertinimo komisija negalės apžiūrėti, kaip įrengta buna, darbų kokybę jai teks vertinti iš nuotraukų, arba apsilankyti dar kartą, po potvynio.
Pradėjus rekonstravimo darbus, šiemet mobilioji prieplauka į Panemunę nebuvo atgabenta. Pasak V. Baubkaus, kol kas sąlygų ja naudotis nėra, todėl mobilusis įrenginys paliktas saugoti Jurbarke. Vien šią prieplauką atplukdyti iki Panemunės kainuoja apie 30 tūkst. Lt.
Nuomonės, vertinimai
Pagėgių krašte turizmu užsiimančios UAB „Lavirga“ direktorė Linutė Komskienė:
– Prisišvartuoti Panemunės prieplaukoje norėtų nemažai turistų. Jie skambina, teiraujasi. Vienintelė problema, kad ten pasienio zona. Reikia gauti leidimus, o žmonės nenori gaišti laiko biurokratinėms procedūroms, todėl dažnas atsisako tokios kelionės.
UAB „Agrūnė“ vadybininkė Laura Grodeckienė:
– Panemunė – kelionės po Lietuvą galutinis taškas. Buvo atplaukiančių, prieplauka jiems tikrai reikalinga. Sustoti ten bus daug patogiau ir saugiau nei švartuotis tiesiai Nemuno pakrantėje.
Panemunės seniūnaitė Irma Armonienė:
– Vien tai, kad čia bus prieplauka, pagražins mūsų Panemunę. Laukiame turistų ir tikimės, kad jų atplauks vis daugiau. Mums svarbi ne tik prieplauka, bet ir aikštelė prie jos. Atvažiavę svečiai galės iš jos pasižvalgyti į kaimyninę Rusiją. Ir Panemunės gyventojai mielai čia renkasi.
Vaidotas VILKAS
