Sunkmečio bedarbiai

Sunkmetis užaugino bedarbių armiją. Praradę viltį rasti darbo Lietuvoje tūkstančiai paliko šalį – išvažiavo laimės ieškoti svetur. Televizijos laidoje apie nedarbą Lietuvoje kalbėjęs SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sakė, kad vien per liepos mėnesį iš Lietuvos išvažiavo per 40 tūkst. lietuvaičių. Mažos pašalpos neskatina kuo greičiau ieškotis darbo, bet daugelį verčia emigruoti. Jaunos šeimos išsiveža ir vaikus, kurie mokysis svetimoje šalyje, o vėliau vargu ar benorės sugrįžti į Lietuvą – į šalį, kur jų tėvai tapo nebereikalingi.  

Bedarbių armija didelė, nelabai liko kam ją išlaikyti. Atėjo eilė tą armiją sumažinti. Lietuvos darbo birža rado sprendimą, kaip sumažinti bedarbių, kurie dar neišvažiavo iš Lietuvos, sąrašus.

Pasikeitimus darbo rinkoje paprašėme pakomentuoti Šilutės darbo biržos vyriausiosios specialistės Danės Mongirdienės. Ji papasakojo: „Kaip ir anksčiau į darbo biržą atėjęs užsiregistruoti pilietis pateiks informaciją apie save, bus užpildoma darbo ieškančio asmens kortelė. Joje anksčiau pakakdavo nurodyti, kad darbo ieškantis asmuo turi individualią įmonę ar ūkininko ūkį, verslo liudijimą, individualios veiklos pažymėjimą ar autorinę sutartį. Dabar dar reikės nurodyti, ar asmuo yra ūkininko partneris, žemės ūkio veiklos subjektas (Žemės ūkio ir kaimo verslo registre yra įregistravęs žemės ūkio valdą). Taip pat žemės ūkio veiklos subjektai yra ir valdytojo šeimos nariai. Į bedarbių ar ieškančių darbo sąrašą bus įtraukiami individualios įmonės, turinčios likvidavimo ar bankroto statusą, darbuotojai“.

Bedarbio pareigos

Dar sužinojome, kad bedarbiai bei ieškantieji darbo, kaip ir anksčiau, gauna atmintinę, kurioje nurodomos jo pareigos. Pavyzdžiui, savarankiškas darbo ieškojimas bei darbo biržos informavimas apie rastą darbą, atvykimas į darbo biržą nustatytu laiku, dalyvavimas užimtumo priemonėse. Užsiregistruodamas bedarbis pasirenka ir nurodo bendravimo, susisiekimo su juo formą: telefonu, el. paštu ar kt., kuriuo būtų galima su žmogumi susisiekti. Vienas iš pakeitimų – jei darbo biržos specialistui per dvi darbo dienas nepavyktų tris kartus susisiekti su bedarbiu jo paties nurodyta susisiekimo forma, tai gali būti vertinamas, kaip atsisakymas priimti darbo pasiūlymą. Tokiu atveju darbo biržos sąrašuose buvęs asmuo praranda bedarbio statusą. Anksčiau bedarbiui dėl svarbių priežasčių neatvykus nustatytu laiku į darbo biržą, jo statusas buvo sustabdomas trims mėnesiams, dabar statuso sustabdymas nebebus taikomas. Neatvykti nustatytu laiku į darbo biržą bus galima tik dėl labai rimtos priežasties, patvirtinus priežastį pažyma ar dokumentu, bet ir tada terminas bus pratęstas ne ilgiau kaip 5 dienoms. 

Viena iš įsigaliojusių naujovių skaudžiai palies kaimo žmones, turinčius žemės. Darbo biržoje gausu kaimo gyventojų, įregistravusių savo žemės ūkio valdą. Gyvenantys kaime ir valdantys vieną ar kelis ha žemės, užsiaugina daržovių, laiko karvę, kiaulių – turi kuo išmaitinti šeimą. Tokios šeimos augina vaikų, kuriuos reikia leisti į mokyklą. Bedarbio statusas jiems suteikdavo socialinių  garantijų, jie gaudavo ir pašalpų. Kaip bus dabar? Panašu, kad šių šeimų socialinių problemų našta guls ant Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus.

Darbo biržos specialistė D. Mongirdienė sakė, kad dar nėra išsamių nurodymų dėl naujo aprašo įgyvendinimo, tiksliai neapibrėžta, kiek žemės gali turėti bedarbis, kad išsaugotų bedarbio statusą.

Kada netenkama bedarbio statuso?

Naujajame apraše yra ir daugiau naujovių, kurių nesilaikantieji iš bedarbio sąrašų išbraukiami pusei metų. Tam laikotarpiui išbrauktas iš sąrašo asmuo bei jo šeimos nariai  praranda teisę gauti socialinę pašalpą, kompensaciją už būsto šildymą, be to privalės kas mėnesį mokėti sveikatos draudimo mokestį ligonių kasai. Pirmuosius šešis mėnesius darbo birža privalo siūlyti darbą pagal specialybę, o vėliau – bet kokį, kad ir nekvalifikuotą. Darbo pasiūla nuo praėjusių metų beveik nesikeitė. Rugpjūčio 1 d. Šilutės darbo biržoje iš 5183 bedarbių – 2655 yra kvalifikuoti, 1740 – neturintys profesijos.

„Jūs nemanykite, kad aš gerai jaučiuosi būdamas bedarbiu. Turiu aukštąjį išsilavinimą, per tris dešimtmečius dirbau inžinerinį darbą. Dažnai darbdaviai sako, kad bedarbiai išrankūs. Manęs pasiūlymais dirbti niekas nelepina, nors Darbo biržoje esu įregistruotas jau daugiau nei dvejus metus. Apsidžiaugiau, kai pasiūlė Darbo biržos  subsidijuojamą darbą individualioje įmonėje. Pusę metų turėjau darbą, džiaugėsi šeima, patenkintas buvo darbdavys, užsakovai. Tačiau pasibaigus subsidijai, darbdavys mane atleido, o Darbo biržoje teko persiregistruoti. Nauja registracija pusei metų atėmė  socialines garantijas, pašalpą. Per tą laiką pablogėjo sveikata, teko kreiptis į medikus. Niekas nekreipė dėmesio, kad esu bedarbis, tiesiog paprašė už paslaugas sumokėti...

Manau, kad dar po dešimties metų ant plataus Europos kelio nebebus kam prisiminti Lietuvos ir jos papročių, nors lietuviai nuo seno buvo darbštūs žmonės“, – su apmaudu kalbėjo per penkiasdešimt metų sulaukęs darbo biržoje kalbintas vyras.