Šių metų pavasaris buvo lietingas ir drėgnas, todėl ūkininkai ne visur galėjo apsėti deklaruotus plotus ir buvo priversti palikti juos kaip juodąjį pūdymą. Juodąjį pūdymą deklaravę asmenys iki rugsėjo 30 d. privalo apsėti per vasarą purentus laukus pasirinktais augalais. Nacionalinės patikros atstovai po rugsėjo 30 dienos radę juodą pūdymą neapsėtą gali pritaikyti sankcijų.
Šilutės r. kaimo reikalų skyriaus specialistas Darius Lidžius sakė, kad dėl prastų oro sąlygų pavasarį iš rudens laukus suarę ūkininkai kai kur negalėjo pasėti vasarojaus. Vasarą teko tuos plotus kultivuoti, akėti, tikintis čia pasėti žiemkenčius. Jei matoma, kad ir iki rugsėjo 30 d., kol vyksta patikros, juodojo pūdymo apsėti nepavyks, D. Lidžius pataria seniūnijoje pasiimti pažymą apie priežastis, dėl kurių laukas negali būti apsėtas ir kartu su savo paaiškinimu per 10 darbo dienų pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Dokumentai patvirtins, kad nustatyti reikalavimai nevykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios ir teisės į išmokas nebus prarasta. Juodąjį pūdymą bus galima laikyti iki kitos sėjos. Dokumentus į Nacionalinę mokėjimų agentūrą patogiausia ir saugiausia siųsti registruotu laišku.
Jeigu dirbamu lauku norima paversti ganyklas, geriausia tai padaryti po vegetacijos periodo. Tuomet juoduoju pūdymu paverstos ganyklos pavasarį bus automatiškai įtrauktos į pasėlių deklaraciją. Išartų ganyklų plotus reikia kompensuoti tokio pat dydžio ganyklomis kitose vietose. Daugiamečių pievų (pievų, kurios nebuvo ariamos 5 ir daugiau metų) suarti negalima. Jei ganyklą norima paversti juoduoju pūdymu, apie tai taip pat būtina per 10 darbo dienų informuoti Nacionalinę mokėjimų agentūrą, pateikiant atitinkamus dokumentus.
Vaidotas VILKAS
