Mūsiškiai laimėjo visas devynerias rungtynes: Lietuva – Ukraina – 81:61, Lietuva – Lenkija – 87:66, Lietuva – Slovėnija – 90:68, Lietuva – Prancūzija – 104:63, Lietuva – Ispanija – 77:58, Lietuva – Latvija 78:75, Lietuva – Graikija – 84:51, Lietuva – Serbija – 67:66, Lietuva – Rusija – 90:61. Naudingiausiu čempionato krepšininku tapęs iš Utenos kilęs sostinės „Lietuvos ryto“ žaidėjas Jonas Valančiūnas vidutiniškai per rungtynes pelnydavo po 19,4 taško, atkovodavo po 13,4 kamuolius, blokuodavo 2,7 metimo.

Finale lietuvaičiai sutriuškino Rusijos rinktinę – 90:61 (28:9, 18:22, 17:12, 27:18). Deividas pataikė 5 tritaškius metimus iš 10 ir pelnė 21 tašką. Po rungtynių persirengimo kambaryje D. Pukis pasakė: „Ko norėjom, tą ir pasiėmėm – aukso medalius!“

Lietuvaičiai žaidė tarsi įsibėgėdami – kas rungtynės vis geriau. Tik kovodami su latviais dėl pirmos vietos grupėje, mūsiškiai patyrė kietą kaimynų pasipriešinimą, bet pergalės nepaleido. 

Ketvirtfinalyje Lietuvos rinktinė parklupdė Graikijos bendraamžius, o pusfinalyje jau pačiai teko gelbėtis ir spausti serbus. Šios rungtynės mūsiškiams klostėsi permainingai: iš pradžių solidžiai pirmavo, bet pamažu serbai perprato aikštelės šeimininkų žaidimą ir perėmė iniciatyvą. Būta sunkių akimirkų, kai pasimetę lietuvaičiai nepataikydavo net iš po krepšio, imta ginčytis tarpusavyje. Atrodė, svajonė žaisti didžiajame finale dėl pirmos vietos dūžta. Bet komandos dvasia nepalūžo. Lietuvaičiai kietai spaudė serbus po visą aikštę ir pradėjo mažinti skirtumą. Likus žaisti 3 minutes, varžovai pirmavo 66:59. Galbūt serbai per anksti pradėjo tempti laiką varinėdami kamuolį aplink Lietuvos rinktinės baudos aikštelę, tikėdamiesi sulaukti besiginančiųjų klaidos. Mūsiškiai bėgiojo kaip užsukti, vienas kitam padėdami, tad serbai nesusikūrė gerų progų atakuoti krepšį. Tuo tarpu lietuvaičiai po D. Pukio tritaškio tiesiog pribloškė varžovus savo atkakliomis ir vaisingomis pastangomis išlyginę rezultatą. Žinoma, serbus slėgė ir mūsų fanų šėlsmas. Nors varžovai stengėsi žaisti šaltakraujiškai, tačiau jautėsi, kad jie yra sutrikę. Likus 16 sekundžių, serbai turėjo kamuolį, bet rezultatyvios atakos nebuvo.

Lietuvaičiai apsigynė, Ž. Skučas savo baudos aikštelėje sugriebė kamuolį. Svečių nervai neišlaikė – likus žaisti dvi sekundes prasižengė. Ž. Skučas pirmą baudos metimą pataikė, antrą tyčia metė pro šalį, kad grumdamiesi dėl kamuolio „sudegintų“ dvi sekundes po serbų krepšiu. Pergalė – 67:66.

Atlaikę labiausiai įtemptas rungtynes su serbais, lietuvaičiai finale be didesnio vargo sutriuškino Rusijos rinktinę ir tapo Europos čempionais. Antri liko rusai, treti – latviai, nugalėję serbus. Aukso medalius mūsiškiams užkabino krepšinio legenda Arvydas Sabonis. Beje, tokiu apdovanojimu pasipuošė ir jo sūnus Tautvydas. Persirengimo kambaryje lietuvaičiai, kunkuliuojant džiaugsmui, žadėjo griausmingai atšvęsti didžią pergalę.

Šilutės sporto mokyklos treneris Kęstutis Šernius „Pamariui“ sakė, kad Deividas Pukis treniruotes pradėjo lankyti būdamas antrokas kartu su dvejais metais vyresniu broliu. Pastarajam, atrodo, labiau patiko matematika ir į garsius krepšininkus nesiveržė. Deividas, treniruodamasis su vyresniais vaikais, sparčiai progresavo. Padėjo ir charakteris – jis užsispyręs, nebijo pasigrumti, kietai dengia varžovą. Kęstutis ypač vertina dar vieną savo auklėtinio savybę: gerai perpranta žaidimą. Šilutės jaunių komanda yra buvusi penkta Lietuvoje. D. Pukiui yra tekę dengti D. Motiejūną, kuris šiemet buvo pakviestas kandidatu į nacionalinę rinktinę.

Deivido tėveliai į K. Šerniaus darbą nesikišo, pastabų nereiškė, pasitikėjo treneriu. Vėliau Deividas pradėjo treniruotis su „Šilutės“ komanda. Į ją pakvietė treneris Mantas Šernius, Kęstučio Šerniaus sūnus, šiuo metu Kaune treniruojantis moterų ekipą „Viči-Aistės“ (buvusią Vilniaus „Teo“), Eurolygos dalyvę.

2008 m. D. Pukis kartu su J. Valančiūnu bei kitais bendraamžiais žaidė Lietuvos jaunučių rinktinėje ir tapo Europos čempionais. Netrukus, padedamas „Šilutės“ įkūrėjo, žinomo krepšinio specialisto ir skauto Stepo Kairio, Deividas išvyko mokytis į JAV. Pasak K. Šerniaus (jo ryšiai su buvusiu auklėtiniu nenutrūko), D. Pukis – vienintelis baltasis krepšininkas mokyklos komandoje, kurios garbę gina.

K. Šernius džiaugiasi – Deividas tapo stipresnis, greitesnis, staigiau ir taikliau meta į krepšį. Dar vienas gabus krepšininkas JAV – šilutiškis Deividas Dulkys. Jis jau pateko į NBA skautų akiratį. Reikia tikėtis, kad netolimoje ateityje abu šilutiškiai pateks į Lietuvos vyrų rinktinę, kaip kadaise Mindaugas Timinskas.