Per šiemetinės stovyklos uždarymą pirmiausiai buvo perskaityta legenda apie Neringą. Kažkada šiuose kraštuose nebuvę jokio vandens, tik vešlios pievos. Kraštą valdęs turtingas kunigaikštis Karvaitis, kuris su žmona niekaip negulėję sulaukti vaikų. Vieną kartą karališkoji pora lopšyje rado gražią mergaitę – deivės Laimos dovana. Mergaitė labai sparčiai augo ir devynių mėnesių jau buvo  suaugusi mergina, bet augo ir toliau. Dievui Bangpūčiui supykus ant to krašto žmonių, jis užliejo žemes vandeniu. Karvaičio duktė Neringa, tapusi tikra milžine, nuo įsisiautėjusio jūrų valdovo gelbėdavo laivus ir žvejus. Vėliau ji į prijuostę įsipylusi smėlio, atskyrė savo krašto žmones nuo jūros ir taip atsiradusi Kuršių nerija...

Pasak Vydūno kultūros centro direktorės Ritos Tarvydienės, šiemetinės emalio laboratorijoje kūrėjai nutarė savo kūrybą susieti būtent su legendomis, nes Kintai mini savo 470 m. sukaktį. Šiemet į stovyklą buvo pakviesta menininkų iš Klaipėdos, Šilutės ir Kintų. Stovykloje dešimt dienų kūrė emalio meistrai Aušra Mačiulaitienė, Neringa Poškutė, Zoja Zakrevskaja ir Adomas Milukas. Kai kurie iš jų jau ne pirmą kartą dalyvauja šioje kūrybos savaitėje.Į laboratoriją buvo pakviesti ir jaunieji menininkai iš Kintų:  Agnė Višinskaitė, Martynas Pekarskas ir Tomas Tarvydas. Jie pagamino ir per stovyklos uždarymą pristatė pirmuosius savo kūrybinius bandymus.

Anot R. Tarvydienės, emalis – lyg ir komercinis menas, todėl kai kurie stovyklos dalyviai su savo kūriniais išskubėjo į Klaipėdoje vykusią Jūros šventę, kur tikėjosi parduoti savo kūrinių, net stovyklos uždaryme nedalyvavo... N. Poškutė ir Aušra Mačiulaitienė sakė, kad emaliu stengėsi pavaizduoti Kintų kūrimą. Bendrame darbe jos pavaizdavo iš skirtinų pusių keliavusių Ventės ir Kiošių kaimų žmonių susitikimą dabartinės Kintų bažnyčios vietoje, kur ir buvę nutarta įkurti Kintus. Neringa dar pavaizdavo legendą apie mergelę Nidą, kuri savo dainomis viliojo jaunus žvejus, bet dauguma iš jų iki Nidos nenuplaukdavo – nuskęsdavo pakeliui... Z. Zakrevskaja emaliu papuošė žvejo Kinto, kurio vardu pavadintas kaimas, karūną. Savo kūrinius pristačiusi menininkė tvirtino, kad su nekantrumu lauks kitais metais vyksiančios tokios pat kūrybinės stovyklos.

Kad Kintuose menininkams geros sąlygos kurti, yra įsitikinę ir klaipėdiečiai muzikantai  Paulius Stonkus ir Eugenijus Jonavičius. Šiemet pastatas, kuriame ankščiau interpretuodavo muzikantai,  remontuojamas, todėl muzikos kūrėjai savo laboratoriją padarė buvusioje Kiminių sodyboje, kur jie galėjo iki soties muzikuoti sodybos tvarte. Pasak E. Jonavičiaus, Kintuose sukurta muzika yra žaisminga ir paprasta. Viename savo džiazo kūrinyje, jie net panaudojo žodžius „piktas kiškis“, mat  girdėjo legendą apie tokį piktą kiškį, kuris pridarydavo žmonėms nemalonumų. Gal nuo to kiškio ir atsirado netoli Kintų esančio Kiškių kaimo pavadinimas?

Muzikantai sakė, kad ruošiama kompaktinė plokštelė su Kintuose sukurtomis dainomis, kuri bus pristatyta artimiausiu laiku.