Gorainiuose vienuoliktą kartą švęstos Oninės. Vieni atsiprašinėjo, kad gamta sutrukdė laiku pradėti šventę, kiti rankas trynė: „Lietus nuplovė mūsų nuodėmes, gamta valosi, pagaliau galima kvėpuoti“. Iš tiesų, liūtis pliaupė Šilutėje, lijo ir Gorainiuose. Matyt, kai kas to lietaus ir išsigando – pasigesta kaimynų bikavėniškių, kivyliškių...
Gorainių pradinės mokyklos kieme rinkosi ką tik namų ruošos darbus suskubę nudirbti gorainiškiai, aušbikaviškiai. Vyrai aptarinėjo pasibaigusią šienapjūtę, moterys – vis apie gėlynus, karščius ir daržus. Paklausta, ar kasmet į Oninių šventę ateina, 75 metus skaičiuojanti gorainiškė Ona Mamkaitienė šypsosi: „Ateinu, kol kviečia, kol jėgos leidžia“. Moteris be darbo namie nemėgsta sėdėti: augina karvę, turi paršelių, vištų būrį – tik spėk suktis.
Suaugo, savas šeimas sukūrė Onos dukros. Geri vaikai užaugo, labai geras vyras buvo, tik vieno gaila, kad jau 17 metų jį lanko kapinaitėse. Todėl ir eina į šventes, smagu iš namų ištrūkti, su kaimynais susitikti. Juk visą gyvenimą teko dirbti, ypač nelengva buvo laukininkystėje, kai tekdavo net sunkius trąšų maišus tampyti. „Tuomet niekas nežiūrėjo, ar čia moteriškas, ar vyriškas darbas. Tai užgrūdino, todėl ir dabar rankos darbo ieško, negaliu žiūrėti į dykinėjančius“, – pasakojo Ona Mamkaitienė, jai porina kaimynės ir moja ateinančiai kitai Onai – Baltutienei.
Nedaug šiemet Onų į šventę suėjo – trys iš vienuolikos. Bešnekučiuojant, smagių dainų užtraukė Žemaičių krašto etnokultūros centro kapela „Žaliakalnis“ (vadovas V. Krutikovas), tautinių šokių pašoko Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės dalyviai, Vainuto vidurinės mokyklos liaudiškų šokių kolektyvo „Ūta“ ( vadovė Alina Urbonienė) šokėjai.
Tradicinės šventės proga kaimynus pasveikino Gorainių bendruomenės pirmininkė Salomėja Pakalnienė. Šventės vedėjai pedagogai Elena ir Edmundas Jankauskai priminė, kad Onines švęsdavo net pagonys, Oninės – naujo derliaus kaupimo metas. Vedantieji dėkojo šventės rėmėjams ir pasidžiaugė, kad pagaliau Gorainiai turi savo Savivaldybės tarybos narę – Rasą Balandienę. Šventės neaplenkė rajono Tarybos narys Vytautas Laurinaitis. Kasmet į šventę atvykstantis buvęs gorainiškis Ipolitas Petrošius, šiemet sutiktas plojimais. Muzikantas savo dainą skyrė varduvininkėms Onoms, o paskui neatsispyrė pageidavimams padainuoti nuotaikingą „Jonas, Petras ir aš...“. Šia daina jis jau pelnė gorainiškių pripažinimą pernai. Šiemet šią dainą traukė ir prieš pat šventę suburtas vyrų ansamblis „Trys tigrai“. „Graži, originali gorainiškių šventė, rengiama tinkamiausiu metu: šienapjūtė baigta, rugiapjūtė dar neprasidėjo. Negaliu neatvažiuoti – širdis čia atsigauna“, – prisipažįsta ponas Ipolitas.
Po skambių dainų, trankių šokių, kai šokantieji nebeleido tinginiauti nešokantiems, pagerbtos Onos. Gorainių bendruomenės pirmininkė Salomėja Pakalnienė varduvininkėms įteikė gėlių, jos atsidėkodamos – Oninių simbolį – naminės duonos kepalą. Po to Onos sukosi valso sūkuryje.
Tradiciškai pagerbti Gorainių ir Aušbikavio kaimų gyventojai, kurie gėlynais, žaliomis vejomis, įdomiais augalais puošia savo sodybas, tvarko kiemus, gražina, atnaujina pastatus. Vainuto seniūnijos specialistas Zigmas Venckus padėkos raštus įteikė Gitanai ir Stasiui Erciams, Bronislovai Agintaitei, Aksanai ir Juozui Linkiams. Paminėti ir tie sodybų šeimininkai, kurie buvo pagerbti ir ankstesniais metais, nors ir šiemet jų sodybose yra į ką akis paganyti. Tai Sauliaus Montvilo, Stasio Montrimo, Rasos Balandienės, Virginijaus Balandžio, Valės Skurdelienės, Salomėjos Balandienės, Zenonos Mereckienės, Antano Raštučio, Albino Šedžio sodybos. Paminėta ryškiausios sodybos šeimininkė Marytė Korsakienė.
Šventėje netrūko sportinių varžybų. Stipruoliai pakviesti parungtyniauti, kuris stipresnis ir daugiau kartų iškels dvipūdę ar pritūps su rugių maišu. Daugiausiai – 43 kartus 32 kg dvipūdę iškėlė Vitalijus Zaveckas, nepralenkiamas pritūpdamas su rugių maišu ant pečių – Ramūnas Kavaliauskas iš Aušbikavio. Virvę traukė ne tik vyrai, bet ir moterys – laimėjo „Žvaigždutės“.
Laima PUTRIUVIENĖ