Įsikūrimo vargų lyg nebūta 

Apie bendruomenės visuomeninės organizacijos kūrimą pradėta kalbėti 2002 metais. Lietuvos ūkininkių draugijos Usėnų padalinio vadovei Gražinai Bardauskienei tokią idėją pasiūlė Šilutės kredito unijos valdybos pirmininkė Genovaitė Kimbrienė. Ji tvirtino, kad ateityje bendruomenės turės galimybių telkti žmones bendrai veiklai savo kaimo labui, gauti finansinės paramos. Ji suorganizavo kelioms usėniškėms kelionę į Punską (Lenkiją), vėliau – į Varėnos rajoną, kur jau veikė bendruomenių tarybos. 

Ponia Gražina sako vargu ar būtų pasiryžusi imtis iniciatyvos burti kaimynus į visuomeninę  bendruomenės organizaciją, jei ne bendramintės Laimutė Dirgėlienė, Jolanta Lukošienė, Marytė Juodeikienė, Aldona Matevičienė ir kiti aktyvūs kaimo žmonės. Buvo paruošti nuostatai, ir 2002 m. balandžio 22 d. apie trisdešimt susirinkusių usėniškių išsirinko savo bendruomenės tarybą.

G. Bardauskienė prisimena, kad netikėtai kaime atsirado tam prieštaraujančių ir net trukdančių burti visuomeninę organizaciją. Kai kas manė, kad nereikia jokios bendruomenės, kuri primenanti kolchozų laikus, o tokia bendra kaimynų veikla gali nuvesti velniai žino kur... Juk yra kaime seniūnas, ar negana? Tuometinis seniūnas į Usėnus važinėjo iš Šilutės, bendruomenės būrimuisi į organizaciją jis neprieštaravo, priešingai – skyrė jai nedidelį kambariuką antrajame kultūros namų aukšte. Matydami, kad bendruomenė Usėnuose vis tiek bus įkurta, oponentai bandė sutrukdyti, kad G. Bardauskienė taptų bendruomenės pirmininke, todėl į šį „postą“ buvo pasiūlyti dar du kandidatai, bet dauguma kaimo žmonių vis tiek pritarė iniciatyvios G. Bardauskienės kandidatūrai.

Usėnuose skamba dainos

G. Bardauskienei bene prasmingiausias pirmasis darbas – 2003 metais prie seniūnijos pastatytas koplytstulpis su varpu. Per koplytstulpio pašventinimą buvo kalbama, jog varpas – telks žmones, žadins viltį, kad kaimas gražėtų ir usėniškai juo galėtų didžiuotis. Net imta kaimo šventę vadinti „Kaimas, pilnas gerumo“. 

Pirmasis įgyvendintas projektas padėjo atgaivinti kultūros namus, kur bendruomenė jau turi daugiau patalpų, kuriose pavyko įrengti koplyčią, šarvojimo patalpas, buvusi diskotekų salė pritaikyta vakaronėms, kolektyvų repeticijoms, susirinkimams.

Kaime vėl skamba muzika, po ilgos pertraukos Usėnai vėl turi kaimo kapelą. „Verpstės“ muzikantai ir dainininkai griežia ir dainuoja ne tik kaimo žmonėms, bet vyksta koncertuoti ir kitur. G. Bardauskienė džiaugiasi gerais bendruomenės ir pagrindinės mokyklos bendradarbiavimo ryšiais. Mokyklos direktorė Liucija Jasevičienė pasiūlo puikių idėjų, padeda rašyti projektus, leidžia naudotis mokyklos sporto baze. Didelio sporto entuziasto Petro Rimkaus (Dėduko) vadovaujami Usėnų sportininkai laimi įvairiose varžybose. Už Usėnų ribų garsėja ir kaimo vaidintojai, kuriems vadovauja pati G. Bardauskienė. Jų vaidyba įvertinta apžiūrose, festivaliuose, juos gyrė garsi aktorė Regina Varnaitė, sakiusi pajutusi aktorių iš Šilutės rajono paprastumą ir nuoširdumą.

Planų – daug 

G. Bardauskienė sako, kad bendruomenės gyvenime yra ne vien žiedų, bet ir spyglių. Bendruomenė buvo nustebusi, kaip Savivaldybės administracijos direktorius vienu iš Usėnų seniūno Algimanto Raukčio darbo spragų pavadino nesutarimą su kaimo bendruomene. Pasipiktinę usėniškiai net norėję važiuoti protestuoti prie Savivaldybės administracijos pastato. G. Bardauskienė sako, kad nuspręsta tik parašyti laišką direktoriui, kad šis stipriai klysta. Seniūno veikla bendruomenę tenkina, jis  geras pagalbininkas ir padėjėjas. Labiau bendruomenės vadovę jaudina kaimo jaunimo abejingumas. Ji džiaugėsi, kai Gediminas Zamorskas buvo įkūręs kaimo jaunimo grupę, bet vėliau entuziazmas prislopo...

G. Bardauskienė juokaudama sako, kad visiems, numatytiems planams įgyvendinti trukdo... per trumpa diena. Besirūpindama bendruomene, vadovaudama vaidintojams, dirbdama Rusnės salos etnokultūros ir informaciniame centre, seniūnijoje, ji dar rūpinasi ir šeimos ūkiu – Bardauskai laiko 22 melžiamas karves...