Konfliktas dėl pirmumo teisės

2003 m. Usėnų seniūnijos Aužkykių kaime Jonas ir Ieva Bartkai pradėjo dirbti apie 30 ha  apleistos, krūmynais apaugusios valstybei nuosavybėsteise priklausančios žemės. Pusę metų rovė krūmus, puoselėjo laukus, kol iš apleistų brūzgynų jie tapo patraukliu, žemės ūkio reikmėms tinkamu sklypu. 2004 m. gegužės 13 d. buvo sudaryta šio sklypo nuomos sutartis su pageidavimu jį įsigyti. Deja, paaiškėjo, kad šį sklypą nusipirko matininkas Aidas Guntarskis, o šių metų spalio 30 d. Bartkams baigiasi žemės nuomos sutarties terminas ir šie privalo perduoti žemę naujajam savininkui. Barkai yra įsitikinę, kad žemė, kurią jie dirbo, matininkui parduota neteisėtai. I. Bartkienė teigia, kad žemė, kurią įsigijo A. Guntarskis, anksčiau priklausė jos tėvams.

„Čia yra mano gimtinė, čia aš užaugau, tai mano žemė. Mano tėvas 13 m. kariuomenėje tarnavo, kad gautų tą gabaliuką žemės. Aš po tą žemę vaikščiojau nuo pat pirmų savo gyvenimo dienų. Kaip norit, taip darykit, kaip norit, taip spręskit, bet tai mano gimtinė...“ – kalbėjo Ieva Bartkienė. Žinoma, paprasčiausias būdas susigrąžinti šią žemę buvo atkuriant nuosavybę. Tačiau I. Bartkienės šeimoje augo 15 vaikų ir šie buvusią tėvų žemę pasidalijo, perkeldami sklypus arčiau savo gyvenamų vietų, todėl nuosavybės teisių nebeliko. Dabar šį žemės sklypą galima tik nusipirkti.

Šių metų gegužės mėnesį dėl žemės pardavimo Jonas ir Ieva Bartkai kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininką Arūną Burkštą. Šis išaiškino, kad A. Guntarskis prašymą įsigyti žemę pateikė 2004 m. kovo 26 d., o Bartkai kovo 30 d. Kaip 12 eilės pretendentai Bartkai galėjo įsigyti 14 hektarų žemės, nes ją dirbo daugiau kaip metus. Tuo tarpu nėra įrodymų, kad daugiau kaip metus dirbta likusiame 16 hektarų plote, todėl dėl jo Bartkai tampa 15 eilės pretendentais, o A. Guntarskis, tuo metu neturėjęs 40 metų, kaip jaunasis ūkininkas apskrities viršininko patvirtintame suvestiniame asmenų sąraše buvo įrašytas 14 eilės pretendentu.

Tik moralės klausimas

Usėnuose LR Seimo Antikorupcijos komisijos atvirą išvažiuojamąjį posėdį surengęs šios komisijos pirmininkas Kęstas Komskis konstatavo, kad atvejų, kai matininkai, galimai pažeisdami įstatymą prisiperka žemės, yra ne vienas. Bartkų problemos dėl žemės sprendimas galėtų būti pavyzdžiu nagrinėjant kitus panašius atvejus. Jo manymu, reikėtų koreguoti įstatymus, reglamentuojančius žemės reformą, nes jie yra netobuli, todėl nukenčia norintys žemės įsigyti ūkininkai. Šiuo metu sunku surinkti įrodymus apie žemės naudojimo laiką, neretai net nesudaromos jos nuomos sutartys. Pasak K. Komskio, panašioje padėtyje esąs ir jis pats. Žemę dirba jo sūnus, o jokių nuosavybės dokumentų nėra. 

Posėdyje dalyvavę laikinai einantis Šilutės žemėtvarkos skyriaus viršininkas Artūras Juočas, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos likvidacijos komisijos likvidatorius Vaidotas Linkus ir nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas Gintautas Vasiliauskas konstatavo, kad jokių teisės pažeidimų A. Guntarskiui įsigyjant žemę, į kurią pretenduoja Bartkai, nerasta.

„Vertinant formaliai, nusižengimų nebuvo ir įstatymas nepažeistas. A. Guntarskis nebuvo to žemėtvarkos projekto autorius, bet matininko moralė turėtų būti aukštesnė“, – komisijai sakė A. Juočas.

„Parduodant žemę A. Guntarskiui, nebuvo pažeidimų. Šiaip sklypas jau įteisintas. Jei bus užfiksuotas bet koks pažeidimas, spręsime klausimą dėl matininkui suteiktų įgaliojimų sustabdymo“, – teigė G. Vasiliauskas.

„Čia moralės dalykai, gudravimas ir įstatymų spragos. Mūsų ūkininkai ir taip yra nukentėję, negalėjo dalyvauti įvairiuose projektuose, nes neturi žemės nuosavybės dokumentų, nors laisvos žemės rajone yra daug. Kai vyko žemės reforma, įstatymai keitėsi kelioliką kartų, tai gal ir atsirado spraga. Kai buvo žemėtvarkos skyrius, jis buvo ir užsakovas, ir valstybės kontrolė. Dabar į procesą įsipynė ir individualios įmonės. Drįstu prognozuoti, kad šiuo atveju įstatymų nebeatstatysime atgaline data“, – kalbėjo Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Nausėda.

Posėdžio metu nuskambėjo įvairių pasiūlymų. Svarstyta, ar nereikėtų reikalauti, kad matininkai, kaip ir valstybės tarnautojai privalėtų derinti viešuosius ir privačius interesus. LR Seimo narys Valdemaras Valkiūnas ir Kęstas Komskis ragino visus nukentėjusius nuo A. Guntarskio surinkti dokumentus ir pateikti kolektyvinį skundą. Tada būsią galima visapusiškai įvertinti matininko veiksmus.

„Klausimas šiandien neišsispręs. Jei tik rasime pažeidimų, kreipsimės į teismą dėl viešojo intereso pažeidimo“, – kalbėjo K. Komskis.

Yra ir kita išeitis

LR Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje Usėnuose taip ir neišgirdome paties A. Guntarskio nuomonės. Nors kalbėta, kad jis žadėjo atvykti, tačiau posėdyje nepasirodė. A. Juočas sakė, kad niekas čia jo ir nekvietė. Vėliau telefonu tai patvirtino ir pats A. Guntarskis. Jis teigė apie posėdį sužinojęs tik jam pasibaigus, kvietimo į posėdį negavęs.

Anot Aido Guntarskio, jis pasiruošęs aptarti su Bartkais žemės įsigijimo klausimą. Taikiam susitarimui trukdo perkaitusios emocijos ir įsibėgėjęs konfliktas. „Jeigu aš perleisiu Bartkams žemę, atrodys, kad išsigandau, kad esu dėl ko nors kaltas. Bet tikrai esu pasiruošęs susitarti su jais geruoju. Susidariusi padėtis niekam nenaudinga“, – sakė A. Guntarskis.

Tartis su matininku pasiruošę ir Bartkai. Pasak J. Bartkaus, reikėtų susitikti ir pasikalbėti. Gal pavyktų žmoniškai susitarti ir atšaukti visus tuos skundus ir teisinius nagrinėjimus. Taikius abiejų pusių ketinimus palaiko ir A. Juočas. Laikinai eidamas Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigas, jis nuolat bendrauja ir su A. Guntarskiu ir su Bartkais. A. Juočas sutinka tapti savotišku taikdariu ir padėti pretendentams į žemę susitarti.

„Tik kad betarpininkaudamas nepatekčiau tarp dviejų girnapusių...“ – liūdnai juokavo A. Juočas.