Panašų sprendimą Taryba buvo priėmusi ir 2004 m., bet jis nebeatitinka šių dienų realijų. Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjo Alvido Šimelionio, nauju sprendimu praplėstas visuomenei naudingų darbų sąrašas, pakeistas ir patikslintas atidirbimo laikas, nustatytas pašalpų mokėjimas nepinigine forma.

Sprendimo esmė – socialinę pašalpą gaunantys asmenys kartą per savaitę po 4 val. savo seniūnijos teritorijoje privalės dirbti viešųjų darbų. Tik po to jiems į sąskaita bus pravedami pašalpos pinigai. Nedirbę pašalpos gavėjai, pašalpą gaus nebe pinigais – jie parduotuvėse vietoj pašalpos galės įsigyti maisto ir kitų prekių.

Pagal naująją tvarką tokių darbų neprivalės dirbti motinos, auginančios neįgalių vaikų, kuriems nustatytas specialios slaugos poreikis, jei yra sergančių šeimos narį ir pan. Nuo viešųjų darbų taip pat bus atleisti asmenys, per pusę metų nukentėję nuo gaisro ar stichinės nelaimės, dalyvaujantys darbo biržos organizuotuose projektuose ir kitose priemonėse, besimokantieji mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose, sunkiai sergantys žmonės, nėščios moterys bei pensijinio amžiaus paramos gavėjai ir neįgalūs asmenys (daugiau kaip 55 proc. nedarbingumo).

Socialinės pašalpos gavėjams numatyti visuomenei naudingi darbai, kuriems reikia didelės kvalifikacijos ir specialaus pasiruošimo. Dažniausiai teks tvarkyti aplinką; žiemą valyti sniegą, vasarą prižiūrėti gėlynus, sodinti medelius, rinkti šiukšles, genėti medžius, šienauti griovius ir pakeles. Taip pat jie gali būti skiriami padėti organizuojant renginius, padėti seniems ir neįgaliems žmonėms, tvarkyti kapines.

Pasak A. Šimelionio, seniūnams ir seniūnijų socialiniams darbuotojams prisidės papildomų rūpesčių. Su dirbančiais viešuosius darbus bus sudaromos sutartys, teks vykdyti darbo apskaitą, fiksuoti ir informuoti Socialinės paramos skyrių apie atsisakančius dirbti tokius darbus, seniūnai privalės supažindinti su darbo saugos taisyklėmis, informuoti apie darbo tvarką.

Anot vedėjo, socialinių pašalpų gavėjų nuolat daugėja. Pavyzdžiui, 2008 m. socialines pašalpas vidutiniškai gaudavo 1729 asmenys, o 2009 m. – 3481. Šių metų vasario mėnesį išmokėta 642 tūkst. litų socialinių pašalpų – 69 tūkst. Lt daugiau negu prieš metus.

Juknaičių seniūnijoje yra 28 pašalpos gavėjai, kuriems reikia atidirbti visuomenei naudingų darbų.  Pasak seniūno Valentino Dylerto nė vienas iš jų neprieštaravo, kad reikės padirbėti. Tiesa, du jauni vyrai seniūnijai pristatė medikų pažymas, kad negali dirbti fizinio darbo. Jiems teks paieškoti kitokio užsiėmimo.

Seniūnų susirinkime kalbėta, kaip aprūpinti darbu žmones, nepratusius dirbti fizinių darbų. Siūlyta tokius skirti pagalbininkais į archyvą, talkinti bibliotekose, padėti organizuojant renginius. Seniūnijoms iškyla darbo įrankių problema – Juknaičiuose teturi tik porą grėblių, kelis kirvius, kastuvus, todėl žmonių prašoma ateiti dirbti su savo įrankiais. Pasitaiko, kad jauni žmonės nemoka pjauti žolės su dalgiu, prašo technikos, bet dirbti su ja reikia turėti pažymėjimą, baigti kursus.

Juknaitiškis Virginijus Beržinis kartu su žmona augina tris vaikus – trejų, ketverių ir aštuonerių metų amžiaus, todėl jų šeima gauna pašalpą. Virginijus sako darbo nesibaiminanti, tik apgailestauja, kad neranda nuolatinio darbo ir yra registruotas darbo biržoje. Anksčiau jis dirbo Leitgirių paukštyne, bet iš ten kartu su kitais buvo atleistas, kai bendrovė bankrutavo. Vyras sakė, kad padirbėti keturias valandas jam nesunku, tik norėtų, kad galėtų dirbti dvi ištisas darbo dienas ir daugiau tą mėnesį dirbti nebereikėtų.