„Marių šventę“ kintiškiai šventė dvi dienas. Penktadienį pakvietė į Kintų istorinių tyrimų, piešinių bei fotografijų parodą „Kintų gatvė“, žiūrėjo mėgėjų teatro iš Plikių ( Klaipėdos r.) spektaklį „Bobutės susipyko“, o šeštadienį žygiavo pėsčiomis maršrutu Ventė – Kintai – Kiošiai – Kintai, finišuodami prie didžiosios evangelikų liuteronų bažnyčios, kurioje buvo laikomos ekumeninės pamaldos. Po pamaldų šventinė eisena patraukė į tradicinę švenčių vietą prie marių. Kintiškiai šiemet šventė 470-ąsias miestelio metines ir 305-ąsias bažnyčios statybos metines. Ant marių kranto vyko folkloro šventė, skambėjo tautinė muzika, kvepėjo rūkyta žuvimi, garavo žuvienė, vyravo gera nuotaika.
Žmonių lūpose išsaugota legenda byloja, kad 1705 metais parapijiečiai susiginčijo, kurioje vietoje turėtų būti atstatoma audros nugriauta bažnyčia. Besiaiškindami ginčą nusprendė iš atokiausių kaimų – Ventės ir Kiošių išleisti žygeivius, kur jie susitiks, ten ir statys bažnyčią. Žygeiviai anuomet susitiko dabartinės bažnyčios vietoje. Minėdami miestelio 407-ąsias metines, organizatoriai pakvietė pakartoti legendinį žygį pėsčiomis. Norinčių eiti į žygį radosi kiekviename kaime. Iš Ventės išėjo 10, iš Stankiškių – 20, iš Kiošų – 23, iš Sakūčių 20, iš Kiškių – 15, Prycmų – 7, Uogalių – per 40. Tarp Prycmų kaimo žygeivių buvo pasiryžęs žygiuoti net 86-erių metų sulaukęs Juozas Merkelis...
Pasitiko šišioniškė ir žemaitis
Marių šventės dalyvius ir svečius iki Kuršių marių atlydėjusią eiseną svetingai pasitiko šventės vedėjai – šio krašto gyventoja tantė Vaida (Vaida Galinskienė) ir Žemaitijos atstovas Vytautas (Vytautas Laurinavičius). Netrukus padėkota žygeiviams, o kaimų bendruomenių seniūnaičiams už bendruomenės telkimą įteikti simbolinės šventės žuvys. Kintų bendruomenės pirmininkui, seniūnaičiui Pranciškui Viršilui perduoti žygeivių simboliai: Žvejo iš Ventės – medinė žuvis, Žemdirbio iš Kiošių – medinė varpa.
Sveikinimo ceremoniją pradėjo vyresniųjų šokių kolektyvas „Kintai“ (vadovė Asta Gužauskienė).
Į šventinę sceną buvo pakviesti svečiai: naujais kultūros ministras Arūnas Gelūnas, Seimo nariai Audrius Endzinas, Kęstas Komskis, Šilutės r. savivaldybės meras Virgilijus Pozingis, vicemeras Jonas Jaunius, administracijos direktorius Šarūnas Laužikas. Kintų seniūnas A. Kližentis pasidžiaugė, kad šiemet šventė – su saule, nemerkia lietūs, o kam saulė per karšta jis siūlė aplankyti bendruomenių kiemelius – ten tikrai ras atgaivos ir skanėstų. Šiemet kiemelius bendruomenės ruošė pagal savo gyvenseną: kas žvejoja – turėjo žuvienės ir kitokių žuvies patiekalų, kas ją rūko – anksti rytą pagautos ir čia pat rūkomos žuvies nestokojo. „Uogališkiai persiorientavo į pienininkystę, jų kiemelyje rasite ne tik sūrių...“ – sakė seniūnas A. Kližentis.
Svečių palinkėjimai, padėkos
Kultūros ministras A. Gelūnas tikino, kad jam esanti garbė dalyvauti šventėje ir prisipažino, kad ir Kintuose, ir šiaip Pamaryje jis dažnas svečias. Šio vizito tikslas ne tik pamatyti, susipažinti su kultūrininkų gyvenimu Kintuose, bet ir išsiaiškinti, ar jiems reikia pagalbos.
Meras V. Pozingis palinkėjo ir toliau puoselėti krašto tradicijas. „Gražu ir prasminga, kai šventė prasideda malda“, – sakė meras.
Vicemeras J. Jaunius priminė, kad kintiškiai vieni iš pirmųjų oficialiai įregistravo Šilutės rajone bendruomenę, pirmieji susimąstė, kas bus rytoj, kai naftininkai jiems pasiūlė pinigų... Seimo narys K. Komskis palinkėjo 500-ąsias metines sutikti be naftininkų ir tokiems pat susitelkusiems, kaip iki šiol. Seimo narys A. Endzinas prisipažino ilgų kalbų namuose nesakantis, todėl palinkėjo sėkmės. Administracijos direktorius Š. Laužikas tikino, kad Kintai – ne tik geografinis, bet ir kultūrinis seniūnijos centras.
Svečiams įteikta po simbolinę šventės žuvį, padėkota šventės rėmėjams, merui V. Pozingiui įteikė nuotrauką iš neseniai vykusių žirgų konkūrų varžybų Saugose, kur kintiškių žirgas laimėjo mero įsteigtą taurę.
Tradiciškai įteiktos padėkos tiems, kas gražiai tvarko ir savo namų aplinką, ir mato, kas dedasi už tvoros. Ką pagerbti sprendė ir siūlė patys kaimų gyventojai. Pagerbti Kintuose gyvenantys Zina ir Romas Tapučiai, Ventėje – Vilma Zagorskienė ir Ieva Čenkienė, Minijos kaime – Asta ir Viktoras Jakumaičiai, Vabalų – Irena ir Algis Radzevičiai, Stankiškių – Konstancija Banienė, Kiškių – Rima ir Donatas Nausėdai, Mockių – Rigoleta Niermontaitė.
Kokia marių šventė be siurprizų! Iš ramių lyg stiklas marių undinių lydimas pasirodė Bangpūtys. Pyko, kad per karštį ne tik žuvys dūsta, jam ramybės neduoda triukšmas ant kranto. Nepatingėjęs, darbus palikęs ir išplaukęs pasižiūrėti. Bangpūtys ilgai nepyko, kai dovanų gavo simbolinę žuvį. Nusistebėjo, kad švenčiantys 470 metų visai gerai atrodo. Sutikęs savo ąsotį, kuriuo bangas ir audras kelia, palikti šventės vedėjams, ėjo po šventę pasižvalgyti.
Ant marių krantelio
Netrukus vėl netilo plojimai – prasidėjo fokloro šventė „Ant marių krantelio“. Pasivaržyti kas gražiau šoka, dainuoja atvyko folkloro kolektyvų iš Šilutės, Žemaičių Naumiesčio, Inkaklių, Degučių, Rusnės ir, kaip pastebėjo tantė Vaida, net iš pasaulio pakraščio – Rokiškio. Pirmieji užtraukė „Verdainės“ folkloro ansamblio skardžiabalsiai (vadovė Regina Jokubaitytė), ką tik sugrįžę iš dvi dienas trukusio tarptautinio folkloro festivalio „Parbėg laivelis“ Klaipėdoje.
Saulė negailestingai kepino šokėjus ir dainininkus. Žiūrovai negailėjo jiems plojimų, o kol žiūrovai plojo, šventės vedėjas mušė seno puodo dangtį ir skaičiavo balsus. Kolektyvams atsidėkodamos Kintų seniūnijos bendruomenės dovanojo įvairiausių gėrybių: kas žuvį, sūrį, kas kitokių kulinarinio paveldo skanėstų.
Šventė užsitęsė iki sutemų. Senųjų Pamario krašto amatus demonstravo amatininkai, tautodailininkai, vyko rungtys, kuriose dalyvavęs nė vienas sausas neliko. Prieš pusiaunaktį plukdyti pagarbos vainikai negrįžusiems iš marių, uždegtas laužas Kintams.
Laima PUTRIUVIENĖ
