Nežinia, kas pavadino parką Tilžės gatvėje „Seimu“, bet toks pavadinimas poilsio kampeliui miesto parke, kur yra vienintelis mieste fontanas, ilgam prilipo.
„Okupavo“ parką
Parkelį Tilžės gatvėje su vieninteliu miesto fontanu seniai pamėgo asmenys, apie kurių svarbiausią pomėgį ir pasirinktą gyvenimo būdą ilgai spėlioti neprireikia. Iš parko dingo kažkada čia mėgdavusios su savo atžalomis pabūti mamos, įsimylėjėlių porelės. Parko „okupantai“, viešai gurkšnodami svaigalus, ėmė užkabinėti praeivius, šiukšlinti, lošti kortomis, žodžiu, apsijuto visagaliais parko šeimininkais. Kartą Šilutėje atsipūsti stabtelėję dviračiais keliavę užsieniečiai spruko iš čia ieškoti kitos vietos...
Rajono politikai, svarstydami visuomeninių organizacijų siūlymą šioje vietoje įrengti Šilutės 500 metų jubiliejų įprasminantį ženklą, abejoja, ar ši vieta tikrai tinkama dėl čia įsitvirtinusių asocialių asmenų.
Gal „Seimo“ pavadinimas besiburiuojantiems parke asmenims prilipo, nes šie ištisas dienas nieko neveikdami čia leidžia laiką? Patys parkelio lankytojai mielai priėmė šį pavadinimą, tarsi pajutę savęs sureikšminimą ir tariamą svarbumą. Ant atskirų suolelių susėdusias grupes imta vadinti frakcijomis, tą dieną turinčių pinigų ir organizuojančių išgertuves – koalicijomis. Kurį laiką „Seimo“ vadu buvo laikomas praeityje garsus šilutiškis sportininkas, buvęs puikus renginių organizatorius, besiritantis į gyvenimo dugną. Gaila, bet dugnas buvo pasiektas ir vieną rytą parkelio sėbrai savo lyderio „Seime“ nebesulaukė...
Nors ir išretėjęs „Seimas“ toliau tęsią darbą. Nuolatiniai parkelio lankytojai Antanas, Dinas ir Saulius čia ateina tuoj po aštuonių ryto, kai tik pabunda... Vyrai šeimų neturi, kaip ir nuolatinio darbo. Dinas, vos perkopęs 40 metų slenkstį sako darbo neieškantis dėl silpnos širdies, Antanui nuo buvimo saulėje rankos pradeda pūliuoti, Saulius irgi turi sveikatos problemų, todėl labai nesiveržia į darbo paieškas. Pagrindinis kasdieninis tikslas – kuo greičiau surasti 6 litus – tiek „taške“ kainuoja butelis naminės, vadinamojo „šarmu“. Anot „seimūno“ Antano, vienu metu mieste jis yra suskaičiavęs net 22 svaigalų pardavimo „taškus“. Vėliau jų sumažėjo, dabar netoli parkelio likęs „taškas“ naminę pardavinėja tik nuolatiniams klientams. Vyras patikino: jei šį tašką uždarytų, atsirastų kitas. Beje, ten pat galima pigiai nusipirkti ir cigarečių.
Parkelio lankytojai net nežino, kad čia ruošiasi statyti kažkokį ženklą (Saulius pajuokavo, kad jie leidimo tam nėra davę). Jo nuomone, tegu būna tas ženklas – gal tada į parkelį užsuks daugiau žmonių ir jie sugalvos būdų, kaip iš jų išvilioti litų. Vyrai įsitikinę, kad sėdėdami parkelyje jie nieko blogo nedaro, tik bendrauja tarpusavyje ir užkalbina pro šalį einančius pažįstamus.
Parkelio nuolatiniai lankytojai pageidautų, kad dažniau veiktų senasis fontanas. Jų nuomone, juk jį įjungti nesą sunku, o kepinant karščiams vėsi drėgmė būtų ir jiems neprošal... Robertas sakė žadąs prašyti tuo pasirūpinti savo seno bičiulio, Seimo nario Virginijaus Martišausko. Tik vyras nežino, kad šis politikas jau daugiau kaip penkis metus nebėra išrinktas į Seimą...
Kaimynystė nepatinka
Prie parkelio yra taksi stovėjimo aikštelė. Taksistas Adomas pastebėjo, kad pastaruoju metu labai sumažėjo nuolatinių parkelio lankytojų. Jis ir kolegos nuolat girdi iš pačių parkelio lankytojų, kad jie palaidojo vieną ar kitą savo draugelį. Nauji lankytojai – retenybė, tad Šilutės „Seimas“ gali greitai ir natūraliai išnykti. Taksistai tvirtino, kad ir triukšmaujama rečiau, mat baiminamasi patruliuojančių pareigūnų.
Anot Adomo, anksčiau prie parkelio atvažiuodavo ūkininkų, namus besistatančių šilutiškių, siūlančių laikinų darbų „seimūnams“, bet greitai jais nusivilta – parkelio lankytojai menki darbininkai, o kainų už darbą užsiprašydavo nemažų. Vienam žmogui paprašius padėti užnešti į ketvirtą daugiabučio namo aukštą, pianiną jie paprašė keturiems žmonėms už kiekvieną aukštą mokėti po 15 litų...
Šalia parkelio žoliapjovėmis prekiaujančios parduotuvės vadybininkas sako neturėjęs jokių reikalų su parkelyje besirenkančiais žmonėmis. Jis žino: jei prasidėsi su tokio plauko piliečiais, tam galo nebus. Prašymų paskolinti pinigų yra sulaukę langais ir durimis prekiaujančios vienos firmos atstovai, bet griežtai atsakius, vizitai į firmą liovėsi. Kaimynyste nepatenkinti ir abiejų šalia esančių kavinių savininkai. Vienas įsitikinęs, kad parkelio lankytojai atbaido klientus, ėmėsi anuos vaikyti. Kitas net pagrasina juos susodinti į autobusą, nuvežti kur nors prie Jurbarko ir paleisti, kad būtų ramybė bent, kol šie pėsčiomis parbidzens namo.
Policija „padėtį kontroliuoja“
Šilutės r. policijos komisariato Viešosios tvarkos priežiūros skyriaus viršininkas Arūnas Pupšys sako, kad stengiamasi užtikrinti tvarką parkelyje, kaip ir kitose miesto vietose. Pro šią vietą dažnai praeina patruliai, suka policijos ekipažai. Operatyviai reaguojama į žmonių pranešimus apie muštynes ar viešąją tvarką pažeidinėjančius asmenis. Anot A. Pupšio, jei išgėręs asmuo parke sėdi ramiai, nieko neužkabinėja – tokio pareigūnai neliečia.
Kalbėdamas apie naminės pardavinėjimą Tilžės gatvėje, A. Pupšys sako, kad tame rajone likviduojama nemažai naminės pardavinėtojų. Bandoma naikinti ir taškus, kur svaigalų perka asocialūs asmenys, bet susiduriama ir su kai kuriomis kliūtimis. Į tokius taškus pašalinis lengvai nepateks – yra tam tikra sutartų ženklų, signalizavimo sistema. Naminės pardavinėtojai gerai žino įstatymus ir namuose nelaiko daugiau kaip 10 litrų svaigalų, mat už daugiau galima sulaukti baudžiamosios bylos. Su tokiu kiekiu pakliuvusiems tik surašomas administracinis teisės pažeidimo protokolas, pagal kurį tereikia sumokėti baudą. Nubaudus vieną velnio lašų pardavinėtoją, veiklą pradeda kita, vėliau trečia ir taip ratas sukasi...
Edmundas MIELIULIS