„Violeta, šiandien visos vėliavos keliamos tik tau“, – taip susirinkusiems plenero „Mingė – Lietuvos Venecija“ kuratorę Violetą Jusionienę pristatė Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas skulptorius Arūnas Sakalauskas. 

„Tokios karštos dienos kaip šiandien neturėjome per visas 10 plenero dienų. Ačiū Dievuliui už gerą orą, šeimininkams Aidai ir Romualdui Pečeliūnams – už svetingumą, minkštą guolį, gardų maistą, dailininkams – už bendrystę, gerą nuotaiką  ir kūrybą“, –  pavėsio kūnui ir atgaivos sielai ieškančius pasveikino plenero kuratorė, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus Klaipėdos galerijos šeimininkė Violeta Jusionienė.

Dailininkų pleneras  ant Minijos kranto pas svetinguosius Aidą ir Romualdą Pečeliūnus surengtas jau ketvirtą kartą. Vieniems šio plenero dalyviams teko čia kurti ir ankstesniais metais, kitiems šis nuostabus Pamario krašto kampelis spalvomis ant drobių bei popieriaus išsiliejo pirmą kartą.

Liepos pirmąją į Lietuvos Veneciją susirinko dailininkai  Romas Klimavičius, Romanas Borisovas, Algirdas Vadoklis, Artūras Kavaliauskas (Vilnius), Bronius Rutkauskas (Kėdainiai), Vytautas Laisonas (Biržai).

Vienintelė dama vyriškoje tapytojų kompanijoje Angelė Banytė pirmomis dienomis nerado sau vietos. „Man kūrybai reikia vienatvės. Aš mintį, idėją pirmiausia subrandinu, tarsi išnešioju ir tik tada, neskubėdama, galiu visa tai suguldyti ant drobės. Negaliu tapyti kai aplinkui žmonės, kažkas stovi už nugaros, todėl jau antrą dieną mintyse kirbėjo noras išvažiuoti,“ – pasakojo uostamiesčio dailininkė A. Banytė, savo kūrybos freskas  jau sovietmečiu kūrusi Juknaičiams. Tačiau nėra padėties be išeities – suradusi balkoną valčių elinge, kur dažniausiai ir glaudžiasi plenero kūrėjai, menininkė rado vienišiaus kertelę. Tada ir atsivėrė mintys, jausmai. Ant drobių liejosi spalvos, atkartodamos Minijos vandenis, krantus, žolynus, geltonus lūgnių žiedus ir alsų vasaros karštį...

„Čia viskas kitaip“, – pripažino tapytojas iš Kėdainių Bronius Rutkauskas. Antrą kartą Mingės plenere dalyvaujantis vilnietis tapytojas Artūras Kavaliauskas, visur ieškantis harmonijos, pripažino čia ją radęs ir gamtoje, ir sieloje.  Trečią kartą Mingės plenere dalyvauja klaipėdietis tapytojas Algirdas Vadoklis.

„Šis pleneras man labai priminė kelionę jachta „Ambersail“, kuria teko plaukti iš Afrikos į Australiją. Tačiau turiu pripažinti, kad tokios nuostabios atmosferos, kaip čia – niekur nepatyriau“, prisipažino Romanas Borisovas, savo darbuose fiksuojantis nykstančios  Rytų Prūsijos paveldo detales, fragmentus.

Į pajūrį retai atvažiuojantis tapytojas Vytautas Laisonas atviravo, kad Mingėje kiekviename žingsnyje ir žvilgsnyje – peizažas. Prisiminimų ir įspūdžių kūrybai jam užteks dar ilgam.

„Šį vakarą reikės išvažiuoti. Namuose pasitiks buitis su savo detalėmis: mokesčiais, kasdien nešamomis šiukšlėmis... Čia buvome drauge ir tarsi laukėme komunizmo. Gerąja prasme jį radome“, – kalbėjo grafikas Romas Klimavičius. Tapybiniuose autoriaus darbuose parodos lankytojai pamatė Mingės peizažus, išsiskiriančius ryškiomis spalvomis, tarsi abu Minijos krantus, išlikusius medžius po audros būtų apkabinusi sušvitusi vaivorykštė.

Sodybos šeimininkė, kurios entuziazmui jokios įtakos nedarė tądien tvyrojęs karštis,  kvietė neišvažiuoti, o paklausta, kiek dar tokių plenerų bus rengiama, šūktelėjo: „Septyniolika“, mat aplink suaugusiuosius ratus suko antrus savo gyvenimo metus pradėjusi, plenero talismanu vadinama Ona Mingė Slušnytė. „Reikia pasistengti kol subręs Ona Mingė, ką gali žinoti, gal ji bus garsi galerininkė...“

Sodybos šeimininkė susirinkusiems papasakojo, kad prieš keletą dienų plenerą aplankęs evangelikų kunigas iš Čikagos pripažino šiuose namuose pajutęs gerą aurą. „Manau, kad ta aura gyvena, plečiasi, nes čia apsigyvenate jūs, dailininkai. Ačiū jums!“ – dėkojo šeimininkė, kviesdama atsigaivinti vynu, sultimis, paklausyti folkloro ansamblio „Kupolė“, pratęsti  mielą bendrystę gaubusią plenero dalyvius 10 dienų Minijoje – Lietuvos Venecijoje.