Liepos 6 d. šalyje švenčiant Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną iškilmingoje vėliavų pakėlimo ceremonijoje LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė kalbėjo, kad karalius Mindaugas mums paliko tokias vertybes: mokėjimą burtis, susitelkti sunkumų akivaizdoje, ryžtingai įveikti kliūtis ir tikėti valstybės ateitimi. Prezidentė kvietė mylėti ir kasdien kurti valstybę.
Valstybės dienai skirti renginiai vyko ir Šilutės rajone.
Juodžiuose
Nuo 2000 m. liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną, ant Juodžių piliakalnio susirenka šio kaimo gyventojai, atvyksta svečių. Šios šventės iniciatorė ir rengėja – Juodžių kaimo seniūnaitė ir siela, poetė, muziejininkė, Gerumo namų Žemaičių Naumiestyje pirmininkė Ramutė Šveikauskienė. Šiemet Juodžių seniūnaitija pakvietė į Tautos vienijimo sąšauką „Piliakalnių šviesa“. Sąšauka skirta Žalgirio mūšio 600 m. jubiliejui ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui.
Piliakalnis Tautos vienijimo sąšaukos dalyvius pasitiko malonia šimtamečių medžių vėsa bei smagia Bikavėnų liaudies muzikos kapelos „Lolytė“ daina. Skambant „Tautiškai giesmei“ buvo uždegti fakelai, aukščiausią fakelą viršum sukrauto laužo uždegė Žemaičių Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas.
Šventės vedėja Lina Vingienė pakvietė šventės organizatorę papasakoti, kodėl ant piliakalnio medžių šakų, kamienų vasaros vėjyje plaikstosi stilizuotos kaukės iš lino ir šiaudų. „Smagu, kad ir vėl sveiki susitikome“, – pasveikino susirinkusiuosius Ramutė Šveikauskienė. Ji pasakojo, kad šiaudinukai simbolizuoja mūsų protėvių kovas su kryžiuočiais. Anuomet kiekvienas kaimas turėjęs po išminčių, tai kuo blogesni Juodžiai? Būtent išminčių Ramutė Šveikauskienė ir sudėjo iš lino skarų.
Ta lino skara tapo svarbiausiu ir garbingiausiu šių metų šventės akcentu. Pirmasis lino skara apgobtas Žemaičių Naumiesčio seniūnas J. Budreckas pasidžiaugė, kad tokią svarbią datą – Valstybės dieną vėl visi susirinko: „Gražu, kad ši tradicija puoselėjama ir yra išskirtinė – be alkoholio“. Simboline šventės skara apgobtas Šilutės r. savivaldybės meras Virgilijus Pozingis dėkojo ir linkėjo visiems geros šventės.
„Kokią valstybę turėjome, žinome iš istorijos, kokią paliksime savo vaikams ir anūkams, priklauso nuo mūsų. Jūs susirinkote niekieno nevaromi, savo noru išskirtinėje vietoje švęsti Valstybės dienos šventę, ir tai yra puiku“, – sakė meras V. Pozingis.
Lino skara apgobta garbingiausio amžiaus Juodžių kaimo gyventoja Julija Kubaitienė, ant Juodžių piliakalnio koncertavusių kolektyvų vadovai, kiti šventės svečiai, atvykę iš čia pat ir iš Vokietijos, pirmosios šventės dalyviai, rėmėjai, bičiuliai.
Skambėjo Rusnės tremtinių ansamblio (vadovė Albina Kazlauskytė), Vainuto moterų ansamblio „Lazduona“ (vadovė Adma Baltutienė) dainos. Istorijos puslapius apie Žalgirio mūšį, nuo kurio baigties anuomet priklausė visos Rytų Europos likimas, vartė Žemaičių Naumiesčio gimnazijos istorijos mokytoja Marytė Lidžiuvienė.
Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną pagerbti varduvininkai – Mindaugai. Ant piliakalnio degė laužai, kepė bulvės, jas skanavo ir dainavo, susitiko seniai bematyti bičiuliai.
Šilutėje
Šilutiškiai pilietiškumo, susitelkimo, noro pabūti drauge Valstybės dieną neparodė...
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos kiemelyje negausiai tesusirinko šilutiškių pasiklausyti poezijos, gitaros skambesio palydėtų dainų. Vasaros saulei kaitinant, karštam vėjui glostant susirinkusiųjų veidus, Marijus Budraitis deklamavo apie rudenį, kaštonus. Su juo tarsi lenktyniavo ir apie vėsą dainavo telšiškis Kęstutis Jablonskis. Kompozitorius papasakojo, kad jo dainoms pirmiausia atsiranda melodija, tik viena daina parašyta pagal Onės Baliukonytės eiles. Į muzikos ir poezijos pynę nedrąsiai, bet tvirtai įsiliejo Šilutės pirmosios gimnazijos moksleivė Eglė Gajauskaitė.
Hugo Šojaus dvare atidaryta kilnojama paroda, skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui paminėti. Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva parodą parengė Lietuvos centrinis valstybės archyvas. Nuotraukos ant 10 simbolinių Lietuvos valstybės vėliavų priminė svarbiausius 20 atkurtos nepriklausomos Lietuvos metų bei kelią į Nepriklausomybę, prasidėjusį tūkstantinėmis miniomis 1988 metais prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje.
Šilutės muziejaus istorikas Darius Barasa mažą būrelį susirinkusiųjų pakvietė nukeliauti į laikus, kai buvo krikštijamas, karūnuojamas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas. Istorikas priminė, kad karūną užsidėti bandė Vytautas, gerai, kad taip ir liko nekarūnuotas Viurtembergo hercogas Vilhelmas von Urachas. Mindaugo karūnavimas, anot istoriko, anuomet buvo toks pat Lietuvos saugumo garantas, kaip šiandien NATO. „Iki tol pagoniška Lietuva žvelgiant Vakarų Europos krikščionių akimis buvo Niekieno žemė, kurią galima užkariauti. Krikštas, karūnacija – tarsi galutinis rezultatas, pelnęs tarptautinį pripažinimą“, – sakė istorikas D. Barasa, atkreipęs dėmesį į vieną dviprasmišką detalę: Mindaugas už karūnaciją Livonijos ordinui padovanojo Žemaitiją, Skalvą, Nadruvą, Sūduvą. „Džiaugiamės ir švenčiame Mindaugo karūnavimą, bet gyvendami žemėje, kuri buvo parduota, pasijuntame dviprasmiškai: buvome parduoti...“
Laima PUTRIUVIENĖ
