Šilutės rajono savivaldybės Planavimo ir plėtros skyriuje yra 7 darbuotojai. Jie rūpinasi apie 30 įvairių projektų, kurių vertė siekia 65 mln. Lt. Nors atliekamas svarbus darbas, apie Planavimo ir plėtros skyrių visuomenė nedaug žino, todėl šio skyriaus vedėjos Rasos Bičkauskienės paprašėme papasakoti apie jos vadovaujamo skyriaus veiklą.
– Kokia pagrindinė Planavimo ir plėtros skyriaus užduotis ir funkcijos?
– Mūsų skyrius dalyvauja kuriant ir įgyvendinant rajono plėtros strategiją. Mes inicijuojame tiek ilgalaikių (10 metų), tiek trumpalaikių (3 metų) strateginių plėtros ir veiklos planų rengimą. Rengiame, kontroliuojame, stebime, kaip jie įgyvendinami. Vienas iš svarbiausių strateginių dokumentų, kuriuo vadovaujamės savo darbe, yra Šilutės rajono strateginis plėtros 2005-2014 m. planas, kurio tikslus ir uždavinius sėkmingai įgyvendiname ir pasitelkdami ES lėšų. Europos Sąjungos finansinė parama ateina etapais. 2004-2006 m. ES paramos įsisavinimą reglamentavo Bendrasis programavimo dokumentas, 2007–2013 m. ES struktūrinė parama Lietuvai skiriama pagal Konvergencijos ir Europos teritorinio bendradarbiavimo prioritetus.
Įgyvendiname įvairių sričių projektus. Ne tik remiamus ES, bet ir vykdomus kartu su mūsų partneriais lenkais, švedais, vokiečiais, rusais. Ieškome tarpvalstybinių programų (Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų, Baltijos jūros, Pietų Baltijos jūros programos, Lietuvos – Latvijos programa ir kt.), ieškome partnerių ir sričių, kurios mus domina ir kuriose galėtume bendradarbiauti.
– Tai gal Planavimo ir plėtros skyrių galima vadinti europietiškiausiu Šilutės savivaldybėje?
– Galima pasakyti ir taip, nes mes daugiausiai dirbame su ES pinigais. Esame atsakingi už ES pinigų teisingą panaudojimą, rengiame priešprojektinius pasiūlymus, paraiškas, gauname finansavimą. Kai pasirašomos paramos sutartys, pradedame projektų įgyvendinimą. Juos koordinuojame, kontroliuojame, atsiskaitinėjame, rengiame mokėjimų prašymus - dirbame nuo idėjos iki paskutinio projekto taško.
Europos Sąjungos parama rajone įsisavinama įgyvendinant valstybinio planavimo ir regioninės plėtros projektus. Šiuo metu daugiausia mūsų įgyvendinamų projektų yra regioniniai – t. y. finansuojami iš Europos regioninės plėtros fondo. Klaipėdos apskrities savivaldybėms yra skirtos ES lėšos, kurios regiono plėtros tarybos sprendimais skiriamos numatytų sričių projektams įgyvendininti. Mes žinome, kiek gausime pinigų ir ką už juos galime nuveikti.
Turime parengtų techninių projektų 2007-2013 m. ES paramai įsisavinti. Kadangi buvo rengiami techniniai projektai, gal mūsų atliekamo darbo apimčių ir nesimatė, nes nevyko statybos. Dabar techniniai projektai paruošti, juos galima pradėti vykdyti, kai tik pasirašomos finansavimo sutartys. Pavyzdžiui, galėjome greičiau pradėti tvarkyti Šilutės Darbininkų kvartalo gatves, pradėti Kintų Vydūno kultūros centro rekonstrukciją, nes techninė dokumentacija buvo paruošta iš anksto. Mūsų įgyvendinamų projektų spektras labai platus – gatvių asfaltavimas, mokyklų rekonstrukcijos, Šyšos valymo darbai, upių prieplaukų rengimas, dviračių takų tiesimas ir t. t. Labai smagu, kad pagaliau pradėsime tvarkyti ir Hugo Šojaus dvarą.
– Teko girdėti, kad ne visi spėja įsisavinti ES skiriamas lėšas.
– Mes tokios problemos neturime. Galėtume įgyvendinti ir gerokai daugiau projektų, jeigu būtų lėšų. Dar ne visi projektai pradėti vykdyti. Paraiškos pateiktos, rengiami priešprojektiniai pasiūlymai. Projektai apima 2007-2013 metų laikotarpį, tačiau juos parengę, lėšas galėsime įsisavinti iki 2015-ųjų pabaigos, nors, manau, spėsime projektus įgyvendinti per kokius trejus metus.
– Kuo jūsų skyrius užsiims po 2015 metų, kai ES remiami projektai jau bus įgyvendinti?
– Tuomet užsiimsime tarpvalstybiniais projektais ir projektais, finansuojamais iš savivaldybės biudžeto. Yra labai įdomių programų, kuriose galime dalyvauti kartu su užsienio partneriais. Turime puikių ir iniciatyvių partnerių Lenkijoje. Prie kiekvieno tokio projekto savivaldybė turi pridėti dalį savų pinigų. Pavyzdžiui, jei nustatytas 85 proc. finansavimo intensyvumas, savivaldybės indėlis turi būti 15% savo lėšų. Kartais parengus techninį projektą paaiškėja, kad jo vertė didesnė, nei numatyta, tuomet savivaldybė turi pridėti visą trūkstamą dalį, nes gaunamos paramos dydis nesikeičia. Pavyzdžiui, H. Šojaus dvaro rekonstravimo projektui reikia 8,2 milijono litų, o ES parama sudaro 6,5 mln. Vadinasi, trūkstamą dalį turės pridėti savivaldybė. Savivaldybės skolinimosi limitai riboti, todėl, kad ir kaip norėtume, kai kurių projektų įgyvendinimas nukeliamas į ateitį.
Ir priešingai: jei įgyvendinant projekto viešuosius pirkimus pavyksta sutaupyti, tas lėšas galime panaudoti kitiems projektams kofinansuoti. Po 2015 metų dalis skolų bus atiduota, gal ir krizė jau baigsis, savivaldybė turės daugiau pajamų ir galės imtis naujų projektų. Po 2015 metų gyvenimas nesustos, manau, kad įgyvendinsime daugiau viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų, tokių, kaip dabar pradedamas rengti Šilutės sporto komplekso projektas.
– Ką dar planuojate nuveikti?
– Turime planų išvalyti dar vieną Šyšos senvagės kilpą, teiksime paraišką H. Šojaus dvaro parko tvarkymui. Labai norėtume įgyvendinti Senojo turgaus aikštės atgaivinimo projektą. Ten galėtų būti ne vien automobilių stovėjimo aikštelė. Senojo turgaus aikštė yra kultūrinio paveldo teritorija, todėl parengti techninius projektus sudėtinga, kol kas yra tik idėjos. Ruošiame galimybių studiją projektui „Vakarų krantas“. Įgyvendinus šį projektą, bus galima sukurti patogią susisiekimo sistemą iki pat Latvijos sienos.
Vaidotas VILKAS
