Manoma, kad pynimas – vienas seniausių amatų pasaulyje, jis atsirado anksčiau net už keramiką. Mat pirmiausia molinėms puodynėms pindavo karkasus iš karklų, o tik po to juos apipildavo moliu. Archeologai teigia, kad Egipte rastas krepšys yra daugiau nei 10 tūkstančių metų senumo.

Lietuvoje pinama nuo neatmenamų laikų. Kiekvienas kaimas anuomet turėjo savo pynėją, kuris aprūpindavo krepšiais visus kaimynus. Su krepšiais eidavo uogauti, grybauti, jie būdavo skirti bulvėms ar kitoms daržovėms. Buvo pinamos ir sėtuvės, kretilai, doklai pašarams rinkti, bamblės, karbijos, sūrinės, vyžos, net lopšiai, vygės. Sodybas, daržus, ganyklas kaimo žmonės aptverdavo pintomis tvoromis. Ir dabar tokių tvorų galima pamatyti Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.

Lietuviai dažniausiai pindavo iš karklo vytelių. Pasaulyje priskaičiuojama apie 350 karklų rūšių, Lietuvoje – 18. Karklas – labai senas augalas. Paleobotanikų duomenimis, karklų būta jau kreidos periodo viduryje, maždaug prieš 100 mln. metų. Lietuvoje labiausiai paplitę krūminiai karklai, o jų vytelės yra pagrindinė pynimo medžiaga. Laikydamas rankoje karklo vytelę ne vienas mintimis nukeliauja į vaikystę, prisimindamas vaikiškas švilpynes.

Edukacinės pamokos dalyviai stebėjo ir patys mokėsi, kaip nužievinti, atskirti karklo vyteles, jas rūšiuoti ir kaip pradėti pinti krepšį. Iš Grygališkės kaimo atvykęs meistras Kostas Majus tvirtais pirštais suriša taip vadinamą žvaigždę. Paklaustas, ar nesunku, tik juokiasi. Tokie darbai 78 metus bebaigiančiam senoliui – vieni niekai. Štai anksčiau, kai buvo jaunesnis, dirbo traktorininku, o dar anksčiau prisimena per 20 pjovėjų su dalgiais stodavo pievose. Tada tai buvo darbas. Krepšius dažniausiai pina ilgais rudens ar žiemos vakarais. Nuo meistro nesitraukė du broliukai Rokas ir Vaidas Dlugaborskiai. Vyresnysis Vaidas prisipažino labai mėgstąs staliaus darbus, o jų išmoko iš savo tėčio. Edukacinei pamokai vaikinas padarė iš beržo triratukus.

Viktorija Jurkšaitienė čia pat įsitaisiusias moteris mokė pinti iš beržo svyruoklio šakelių. Šio amato mokėsi „Pilutės“ folkloro ansamblio dainininkės ir Degučių pagrindinės mokyklos mokytoja Sofija Kungienė. Mokytoja sakė per technologijų pamokas ir savo mokiniams parodysianti, ko pati išmoko. Mikliu pynimu džiaugėsi ir viešnios, atvykusios iš Stubrių.

Tvirtus, beveik amžinus, kaip juokavo moterys, krepšius iš aliuminio vielos pynė degutiškis Jonas Baltutis.

Po smagių darbų edukacinės pamokos dalyvių laukė garuojantys cepelinai, kuriais vaišino šeimininkė iš Grygališkės kaimo Birutė Majienė.

Laima PUTRIUVIENĖ