„Apmaudu, kad pavojinga liga įsimeta į stambų ūkį. Savininkai turėtų būti pasiruošę, pasirūpinti savo gyvuliais, tačiau tikisi, kad liga juos aplenks“, – sako E. Ciparis. Kad žmonės nepakankamai rūpinasi savo gyvulių sveikata, anot jo, liudija ir tai, kad iš 3300 gyvulių laikytojų (turinčių apie 29 tūkst. galvijų), sveikos bandos statuso siekia tik trečdalis jų. O nuo kitų metų sausio 1 d. iš tokio statuso neturinčios bandos nebeleis eksportuoti veršelių. Artėja metas, kai iš sveikos bandos statuso neturinčių ūkių nebepirks ir pieno. 

Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, žalias pienas turi būti gaunamas tik iš gyvūnų, neužkrėstų jokiomis užkrečiamomis ligomis, kurios su pienu gali būti perduotos žmonėms, simptomų. Pieno gamintojai tai gali patvirtinti tik oficialiai turėdami sveikos bandos statusą. Suprantama, jei visų aplinkinių ūkininkų bandos bus sveikos, galima tikėtis, kad mažiau plis ir užkrečiamos ligos. Jei sveikos bandos statusą turintį ūkininką supa jo neturinčių kaimynų gyvuliai, rizika užsikrėsti didėja.

Apsisaugoti padeda ir elementarios priemonės. Ūkininkas neturėtų eiti į tvartą su tais drabužiais, kuriuos vilkėdamas bendrauja su aplinkiniais. Dabar žmonės daug keliauja, o Europoje pasitaiko kiaulių maro, Rusijoje ir Turkijoje – snukio ir nagų ligos atvejų. Kas gali garantuoti, kad šių ligų virusų ant savo drabužių neparneša tie, su kuriais bendraujama?

Tik su tam skirtais drabužiais į tvartą turi eiti ne tik pats ūkininkas, bet ir kiti – svečiai, veterinarai, potencialūs pirkėjai ir pardavėjai. Ūkininkas turėtų pasirūpinti specialia apranga ir apsaugos priemonėmis jiems.

Prasidėjus šiltajam sezonui, galvijai išleidžiami į ganyklas. Anot E. Cipario, dabar būtų laikas pasirūpinti tvartais. Juos išvalyti, išbaltinti kalkėmis. Saulė ir grynas oras padės iki ganiavos pabaigos sunaikinti kenksmingas bakterijas. Deja, dalis ūkininkų susirūpina savo tvartais tik prieš pargindami gyvulius žiemai. Bakterijos nebespėja išnykti, o tai padidina susirgimų riziką.

Šiuo metu didelę grėsmę gyvuliams kelia kraujasiurbių vabzdžių platinama liga piroplazmozė. Ja užsikrėtę gyvuliai pradeda duoti mažiau pieno, šlapintis krauju, o vėliau krenta. Ypač daug pavojingų vabzdžių yra tose rajono vietose, kur daug užliejamų pievų, pavyzdžiui, Saugų, Kintų ir Rusnės seniūnijose. Apsisaugoti nuo piroplazmozės padeda skiepai. Viena injekcija tekainuoja 5 litus.

Nemažą pavojų kelia neregistruoti ir neskiepyti šunys. „Sugebame masalais vakcinuoti laukinius gyvūnus. Jau antri metai nebuvo užregistruota nė vieno jų pasiutligės atvejo. O savo šunimis pasirūpinti neįstengiame“, – piktinasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas E. Ciparis. Anot jo, dabar į kaimus pailsėti suvažiuoja giminaičių vaikai. Jei jiems įkąstų šuo, šių vaikų lauktų ilgas stebėjimas, skausmingi skiepai nuo pasiutligės. Jei šuo neregistruotas ir neskiepytas,  nukentėjusiųjų vaikų tėvai gali prisiteisti nemažą sumą iš aplaidaus ūkininko.

Vaidotas VILKAS