Tyla jau senai tapo didžiule prabanga. Nuolatinis šiandieninio žmogaus gyvenimo palydovas – triukšmas, tačiau triukšmo netrūko ir anksčiau, su juo buvo kovojama. Žinoma, kad dar VI a. pr. Kristų vieno Graikijos miesto valdžia uždraudė amatininkams dirbti anksti rytais, Julijus Cezaris draudė vežimais dardėti naktį ir drumsti nakties ramybę...

Viduramžiais įstatymais buvo ribojamas kalvių darbas ir vežimų su geležiniais ratlankiais naudojimas miestuose tik tam tikru dienos metu. 1919 m. Lietuvoje išleistas Savivaldybių įstatymas, kuriame du straipsniai skirti ramybės saugojimui. Nuo 1969 m. kova su triukšmu ir virpesiais kontroliuojama visuomeniniais  pagrindais tarpžinybiniu lygiu.

Lietus – irgi triukšmas

Mokslininkai teigia, kad triukšmas yra bet koks nepageidaujamas garsas, ausies jaučiami tam tikro bangos ilgio virpesiai. Paprastai žmogus gali atskirti maždaug 26-27 dB stiprumo garsą. Normalus žmonių bendravimo nešūkaujant garsas yra apie 50 dB.

Konferencijoje dalyvavo ir aktualijų apie triukšmą pateikė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos fizikinių tyrimų specialistė Loreta Germanavičienė bei Klaipėdos skyriaus visuomenės sveikatos mokymo specialistė Inga Jonutytė.

Viešnia iš Klaipėdos Inga Jonutytė  atkreipė dėmesį, kad yra įvairių triukšmo rūšių. Įsiklausę gamtoje girdime lapų šnaresį, kuris sukelia apie 30 dB, lietus – taip pat triukšmas, sukeliantis apie 50 dB garsą. Tačiau natūralus gamtinis triukšmas žmogui nekenkia, atvirkščiai – net veikia raminamai. Nemalonių pojūčių patiriame girdėdami triukšmą, su kuriuo neturime ryšio. Pavyzdžiui, mopedo triukšmas malonų pasitenkinimą teikia tik jo savininkui, tačiau kitam žmogui tai erzinantis triukšmas, keliantis nemalonius pojūčius.

Triukšmo poveikis žmogui yra nevienodas. Galimos skaudžios pasekmės ir nuo trumpalaikio garso poveikio, pavyzdžiui, petardos sprogimo. 1991 m. sausio 13 d. prie Vilniaus televizijos bokšto sunkių akustinių traumų patyrė keli šimtai Lietuvos laisvės gynėjų. Kai žmogų supa triukšmas, nedaug viršijantis leidžiamą lygį, klausa pažeidžiama pamažu, nepastebimai. Klausos nusilpimas išryškėja po 10-20 metų.

Veikdamas ilgą laiką triukšmas trikdo daugelio organų veiklą. Klausos praradimą dėl triukšmo, kurį Pasaulio sveikatos organizacija apibūdina kaip labiausiai paplitusią nepagydomą profesinę ligą, dažniausia sukelia ilgalaikis stipraus triukšmo (virš 85 dB) poveikis. Triukšmas trikdo miegą, jautriausi triukšmui yra maži vaikai ir pagyvenę žmonės. Triukšmas turi įtakos socialinei elgsenai, jis kelia nepasitenkinimą, turi įtakos kalbos suvokimui, protinei veiklai, neigiamai veikia mokymo procesą. Nustatyta, kad vaikai visiškai suvoktų pamokos metu jiems aiškinamą pamoką, klasėje turi būti ne didesnis nei 35 dB aplinkos triukšmo lygis. Turi būti taip tylu, kad girdėtųsi už lango krentantys medžio lapai...

Triukšmo prevencija

Šilutės savivaldybė, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo, Triukšmo valdymo įstatymo straipsniais, yra nustačiusi tyliąsias zonas savivaldybės teritorijose ir patvirtinusi triukšmo jose rodiklius jau 2006 m. Šį sausį Savivaldybės taryba patvirtino triukšmo prevencijos 2009-2013 m. veiksmų planą ir jo valdymo priemones mažinant neigiamą poveikį žmonių sveikatai.

Su  Šilutės r. savivaldybės triukšmo prevencijos 2009-2013 m. veiksmų plane numatytomis priemonėmis supažindino Savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė – sanitarijos inspektorė Violeta Baltutienė. Pranešėja atkreipė dėmesį, kad Savivaldybė iš Vyriausybės negauna nė lito Valstybinei triukšmo prevencijos programai įgyvendinti, tačiau Savivaldybė  numatytoms triukšmo mažinimo priemonėms įgyvendinti rajone paskyrė per 9 tūkst. Lt. Pranešėja atkreipė dėmesį, kad triukšmo monitoringo programa yra sudėtinė Savivaldybės aplinkos monitoringo programos dalis.

Šilutės r. PK Viešosios policijos tvarkos skyriaus Prevencinio poskyrio viršininkas Alvydas Pranauskas teigė, kad pareigūnai rajone dažniausia susiduria su šeimyniniais konfliktais ar viešosios rimties trikdymo atvejais. Pareigūnas paaiškino, kad viešosios rimties trikdymas yra šaukimas, švilpimas, garsus dainavimas, muzikavimas aikštėse, gatvėse, parkuose, paplūdimiuose, viešame transporte ar kitose viešose vietose. Pažeidėjai pirmą kartą įspėjami ar baudžiami 300 Lt bauda, o nusižengimui pasikartojus per metus gali siekti iki 1000 litų. 2009 m. pareigūnai gavo 642 iškvietimus dėl buitinių konfliktų. Tokių iškvietimų daugiausiai gaunama savaitgaliais. Daug pranešimų gaunama dėl kaimynų keliamo triukšmo nuo 21 iki 24 val.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius policijos pareigūnai dėl konfliktų šeimose buvo iškviesti 174 kartus. Pernai dėl viešosios tvarkos pažeidimų gauta 1083 pranešimai, daugiausia nusiskundimų būna vasaros metu. Šiemet tokių nusižengimų užfiksuota per tris mėnesius 427, nusižengimų laikas nuo 22 iki antros valandos nakties.

Penktokai triukšmingesni

Apie triukšmą mokykloje ir jo poveikį mokinių sveikatai kalbėjo Žemaičių Naumiesčio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Loreta Ruzveltienė. Ji pasidalijo įspūdžiais iš neseniai gimnazijoje vykusio susitikimo su viešnia iš Klaipėdos – Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos. Laboratorijos specialistė buvo palikusi įjungtą triukšmomatį, kuriuo nustatyta, kad į salę besirenkantys 5-7 klasių mokiniai kėlė maždaug 90 dB triukšmą, o 8 -9 klasių – tik 80 dB. Buvo matuojamas įvairiai mokinių keliamas triukšmas: kalbant, trepsint kojomis, šaukiant. Išmatavus kai kurių mokinių rėkimą, paaiškėjo, kad vienos penktokės cypimas fiksavo didesnį triukšmą nei visos auditorijos sukeltas triukšmas.

Mokiniams buvo įdomu sužinoti, kokį triukšmą jie sukelia mokykloje. Pastebėta, kad tą savaitę gimnazijoje buvo ne taip triukšminga...

Laima PUTRIUVIENĖ